Modica (Mòdika), miestas Italijoje, Sicilijos salos pietryčiuose, į pietus nuo Ragusos.
53 600 gyventojų (2020). Modica įsikūrusi Iblei kalnuose, Val di Noto slėnyje. Kartu su kitais nedideliais slėnio miestais Modica – pasaulio paveldo vertybė (2002). Maisto (šokolado), cemento, chemijos, tekstilės, baldų pramonė, automobilių gamyba. Amatai. Vyno, aliejaus, citrusų prekyba. Prie Modicos auginami alyvmedžiai, ankštiniai augalai, javai, veisiami galvijai. Turizmas. Garibaldi teatras. Netoli Modicos yra Cava d’Ispicos urvų sistema (juose buvo gyvenama ir laidojama jau 14 a. prieš Kristų).
Architektūra
Senamiestis su siauromis vingiuotomis gatvelėmis padalytas į 2 dalis: aukštutinį (vadinamąjį Modica Alta) ir žemutinį (vadinamąjį Modica Bassa). Miestas smarkiai nukentėjo per 1693 žemės drebėjimą; po rekonstrukcijos vyrauja baroko architektūra. Bažnyčios: Šv. Mikalojaus uoloje (12 a., interjeras dekoruotas bizantiškomis freskomis, 16 a.), Šv. Petro (14 a., rekonstruota apie 1720), karmelitų su vienuolynu (išliko gotikinis fasadas su rozete), Betliejaus Švč. Mergelės Marijos (abi 15 a.); vienbokštė Šv. Jurgio katedra (pradėta viduriniais amžiais, rekonstruota 1738, architektas R. Gagliardi; vienas gražiausių siciliškojo vėlyvojo baroko pavyzdžių). Modicos kunigaikščių pilis (14 a.), Tomasi‑Rossi rūmai, Mercedari vienuolynas (abu 18 a.; dabar muziejus), Garibaldi teatras (1857), Guerrieri tiltas (1967).
2271
Istorija
Bronzos amžiaus tvirtovės vietoje apie 400 pr. Kr. Modicą įkūrė senovės Sicilijos gentis sikulai. 241 pr. Kr. užimta romėnų. Ilgainiui miestas įgijo municipijo teises. Nuo 535 priklausė Bizantijai. 845 užimta arabų. 1091 su visa Sicilija atiteko normanams. 12–17 a. Sicilijos pietinėje dalyje buvusios pusiau nepriklausomos grafystės centras. Beveik visa sugriauta per 1692 žemės drebėjimą. Nuo 1860 Italijos dalis. Labai nukentėjo per 1902 potvynį.