modifikúotieji masto prodùktai, maisto produktai, kurių pagrindinės dalys iš dalies arba visai pakeistos kitokios kilmės, bet tokios pat maistinės vertės ir panašių skoninių savybių maisto medžiagomis – dažniausiai natūraliomis, rečiau genetiškai modifikuotais organizmais arba genetiškai modifikuotais maisto produktais. Modifikuojant maisto produktams suteikiama naujų savybių, geriau panaudojamos maisto medžiagos – taip padidinami maisto ištekliai. Modifikuotieji maisto produktai, atitinkantys maisto saugos reikalavimus, nekenkia vartotojų sveikatai. Modifikuotuosiuose maisto produktuose natūralūs gyvūniniai riebalai (pieno, mėsos, žuvų) visai arba iš dalies gali būti pakeisti angliavandenių (karageninu, celiulioze, želatina, maltodekstrinais, krakmolu ir kitais), baltymų (išrūginių baltymų koncentratu, kiaušinių ir pieno baltymais ir kitais), riebalų (aliejumi, salatrimu, monogliceridais, digliceridais ir kitais) kilmės pakaitalais. Kepiniams, sūriams, majonezui, padažams, grietinei tinka ir angliavandenių, ir baltymų, ir riebalų kilmės pakaitalai, mėsos gaminiams, pudingams, jogurtui – angliavandenių kilmės, sviestui – baltymų kilmės, šokoladui, šokoladiniams saldainiams, margarinui, sūdytiems užkandžiams, tepiesiems riebalų mišiniams – riebalų kilmės pakaitalai. Gyvūniniai baltymai (pieno, mėsos, kiaušinių, žuvų) dažniausiai keičiami sojų baltymais. Angliavandenių pakaitalas – saldikliai (maisto priedai). Genetiškai modifikuoti organizmai ir genetiškai modifikuoti produktai kuriami genų inžinerijos metodais ir įgauna naujų, anksčiau neturėtų savybių, pvz., genetiškai modifikuoti augalai negesdami gali išbūti ilgesnį laiką, jų nepuola kenkėjai, tampa atsparesni ligoms, todėl padidėja jų derlingumas, galima pagaminti daugiau maisto produktų.
Pasaulio maisto rinkoje genetiškai modifikuoti produktai atsirado 20 a. 9 dešimtmetyje. Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization, WHO) nenustatė, kad genetiškai modifikuoti produktai kenkia žmonių sveikatai. Europos Sąjungoje galioja griežčiausios pasaulyje taisyklės, reglamentuojančios prekybą šiais produktais. Į Europos Sąjungos šalis patenka tik tie genetiškai modifikuoti produktai, kurie nekenksmingi žmonėms ir gyvūnams, nedaro neigiamo poveikio aplinkai. Maisto pramonėje naudojami genetiškai modifikuotieji rapsai, sojos ir kukurūzai. Pagal Europos Sąjungos (ir Lietuvos) įstatymus maisto prekių etiketėse reikalaujama žymėti genetiškai modifikuotąsias maisto produktų sudedamąsias dalis, jei jų yra daugiau kaip 0,9 %. Jų kiekį nustato Nacionalinė veterinarijos laboratorija. 2001 priimtas Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotųjų organizmų įstatymas.
31