mókslinė komunikãcija, informacijos apie mokslinių tyrimų rezultatus kaupimas ir skleidimas pasitelkiant techninius įrenginius, organizacines struktūras ir kitas priemones, tyrimų rezultatų vertimas praktinėmis žiniomis.
Mokslinės komunikacijos sistema apima mokslo žinių kūrimą, saugojimą, sklaidą, tvarkymą, dalijimąsi jomis. Tradiciškai mokslinė komunikacija vyksta tarp mokslinės bendruomenės narių, taip pat įtraukiama mokslinius tyrimus praktinėje veikloje diegianti visuomenės dalis.
Rūšys
Skiriama formalioji, neformalioji ir elektroninė mokslinė komunikacija. Formalioji mokslinė komunikacija yra susijusi su moksline leidyba, kaip autorių mokslinių idėjų kūrybine išraiška. Pagrindinės formaliosios mokslinės publikacijos – straipsniai, monografijos, konferencijų medžiaga, ataskaitos ir kita. Mokslinė leidyba leidžia registruoti sukurtų žinių autorystę, recenzavimu tvirtina mokslinių tyrimų kokybę ir pagrįstumą, didina mokslinių tyrimų pastebimumą pasaulyje, išsaugo naujas mokslo žinias ateities kartoms, skatina autorių ir institucijų pripažinimą. Formaliais kanalais sklindanti informacija yra išsami, patikima, kritiškai įvertinta, prieinama visame pasaulyje. Pagrindinis trūkumas – mokslinių žinių publikavimo ilgas procesas, didelė kaina.
Neformalioji mokslinė komunikacija vyksta per tiesioginius kontaktus, susitikimus, bendrai vykdant tyrimus, diskutuojant konferencijose, seminaruose, paskaitose. Kuriasi mokslinių bendruomenių neformalūs tinklai. Neformaliosios mokslinės komunikacijos privalumas – jos lankstumas, galimybė greitai perduoti naujausias mokslines idėjas, dalytis naujomis mokslo žiniomis. Trūkumas – informacija prieinama siauram žmonių ratui, jos kokybė negarantuota, dėl informacijos stygiaus galimas neteisingas reiškinio ar idėjos supratimas ir interpretavimas.
Nuo 20 amžiaus pabaigos populiarėja elektroninė mokslinė komunikacija: elektroninis paštas, elektroninės konferencijos, virtualiosios diskusijos ir kita. Šių priemonių privalumai – bendradarbiavimo neriboja vieta, atstumas ir laikas, galima greitai persiųsti, gauti, išspausdinti, išsaugoti dokumentus, konsultuotis, recenzuoti, diskutuoti. 21 amžiaus pradžioje mokslinės komunikacijos procesuose didelės reikšmės turi atvira prieiga prie mokslinės informacijos – leidžiami specialūs žurnalai, kuriamos talpyklos ir archyvai. Atviros prieigos tikslas – šalinti mokslinės informacijos pasiekiamumo barjerus, silpninti komercinių leidėjų monopoliją, naikinti prieigos prie leidinių ydingą sistemą, didinti finansinių sąnaudų grįžtamumą mokslinei kūrybai, skatinti mokslinės informacijos naudojimą ir taikymą.
Ištakos
Mokslinės komunikacijos pradžia laikomos neformalios Aristotelio diskusijos Atėnų akademijoje ir jo rašytiniai kūriniai.
881