mókslinis numãtymas, gamtos ir visuomenės reiškinių numatymas apibendrinus teorinius ir eksperimentinius duomenis bei atsižvelgus į objektyvius dėsningumus. Dar vadinamas moksline hipoteze, prielaida, prognoze. Vienas mokslinio tyrimo etapų.
Mokslinis numatymas privalo kuo mažiau prieštarauti turimoms žinioms, aprėpti visus žinomus faktus, sąlygiškai neprieštarauti žinomiems teiginiams, išlaikyti ryšį su turimomis žiniomis, būti patikrinamas, kuo paprastesnis, tikti kuo didesniam reiškinių skaičiui.
Mokslinis numatymas kuriamas dažniausiai tada, kai turimos mokslo žinios negali paaiškinti tam tikrų faktų ar jų priežasčių. Mokslinio numatymo kūrimas yra sunkiausia mokslinio darbo dalis, reikalaujanti daugiausia laiko ir didžiausio pasirengimo. Mokslinis numatymas susieja tyrėjo išankstinę nuomonę ir kritinį mąstymą. Jis skatina tikrinti teiginius apie numatomą rezultatą. Siekiama, kad mokslinis numatymas būtų paprastas logine prasme, tai yra specifinis, o ne apibendrinantis (paprastą mokslinį numatymą lengviau patikrinti taikant skirtingus tyrimo metodus).
Mokslinis numatymas grindžiamas tam tikrais faktais, teorinėmis ar konceptualiomis nuostatomis apie tiriamą reiškinį. Pavienių faktų ryšiai leidžia numatyti, valdyti ar net keisti gamtos ir visuomenės reiškinius. Pavyzdžiui, esant galimybei nustatyti žmonių gyvensenos ir mirtingumo rodiklių ryšius, galima numatyti konkrečių individų gyvenimo trukmę. Tokie ryšiai gamtos moksluose yra objektyvesni už visuomenėje vykstančius procesus, todėl jų tikslaus numatymo tikimybė didesnė.
Moksliniam numatymui visada būdinga tam tikro laipsnio tikimybė, kuri tikrinant jį patyrimo duomenimis išnyksta (tada mokslinis numatymas virsta fikcija ir yra atmetamas) arba pakinta taip, kad mokslinis numatymas tampa nauju moksliniu dėsniu, principu ar teorija. Labiau pagrįstas yra daugiau patvirtinimo galimybių turintis mokslinis numatymas. Pagrįstumą rodo jo atitikimas kitusnumatymus, įsitikinimus, taip pat jo visuomeninis naudingumas. Monopolinis mokslinis numatymas nepageidautinas, siekiama kurti alternatyvius mokslinius numatymus. Tyrimo pradžioje dažniausiai taikomas indukcinis (nuo stebėjimų iki mokslinio numatymo), po to – dedukcinis metodas (nuo mokslinio numatymo iki išvadų). Dalyvaudamas nuo patyrimo nepriklausančio mokslinio numatymo formavime tyrėjas gali vadovautis išankstinėmis nuostatomis, todėl toks mokslinis numatymas gali būti neobjektyvus. Mokslinis numatymas gali paaiškinti stebimus faktus ir numatyti naujus, bet jei statistinės analizės rezultatai rodo, kad mokslinis numatymas jiems neprieštarauja, tai nebūtinai įrodo jo besąlyginį teisingumą, todėl mokslinis numatymas visada atviras tolesniems moksliniams tyrinėjimams.
Skiriami trijų rūšių moksliniai numatymai: kryptingas, nekryptingas ir nulinis. Kryptingas mokslinis numatymas nurodo rezultatų kryptį. Nekryptingas mokslinis numatymas nenurodo reiškinio pokyčio krypties, bet tik teigia, kad įvyks pokytis. Nulinis mokslinis numatymas teigia, kad nebus jokio poveikio ar pokyčių, nebus pastebėta jokių reiškinio skirtumų ar sąsajų. Tyrėjai dažniausiai tikisi paneigti nulinį mokslinį numatymą ar įsitikinti jo nepagrįstumu.
695