mókslo mẽtai, laikotarpis, per kurį baigiama mokyklos skyriaus (klasės, kurso) mokymo programa. Mokymo procesą į mokslo metus pradėta skirstyti 16 a. pabaigoje Vakarų Europoje pradėjus praktikuoti klasinę pamokinę mokymo sistemą.
Mokslo metai Lietuvoje
Lietuvoje mokslo metai pradedami rugsėjo 1 dieną. Pradinėje ir pagrindinėje mokykloje mokslo metai dalijami į tris trimestrus arba du pusmečius, gimnazijoje – į du pusmečius arba kitokios trukmės laikotarpius, profesinėje ir aukštojoje mokykloje – į du semestrus.
Mokslo metus sudaro laikas, skirtas mokymuisi, ir laikas, skirtas poilsiui – atostogoms. Ugdymo proceso trukmė (apibrėžiama ugdymo dienų skaičiumi) priklauso nuo ugdymo programos: pradinio ugdymo (1–4 klasių) yra 175 ugdymo dienos, pagrindinio ugdymo (5–10 klasės ir I–II gimnazijos klasės) – 185 dienos, vidurinio ugdymo III gimnazijos klasėje – 180 dienų, IV gimnazijos klasėje – 170 dienų. Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams ugdymo proceso metu skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atosotogos, nustatytas tik rekomenduojamas šių atostogų laikas, jų pradžią ir pabaigą nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir mokyklos steigėju. Pasibaigus nustatytos trukmės ugdymo procesui skiriamos vasaros atostogos, kurios trunka iki kitų mokslo metų ugdymo proceso pradžios. IV gimnazijos klasės mokiniams vasaros atostogos skiriamos pasibaigus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai ir baigiasi rugpjūčio 31 dieną.
kardeliai –populiarios mokslo metų pradžios šventės gėlės
Profesinio mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų studijų metų pradžią ir pabaigą nustato mokykla, studentai išleidžiami žiemos atostogų (po pirmo semestro apie 10 dienų). Per studijų metus aukštųjų mokyklų studentams turi būti suteikiamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos.
2271