mókymai, pagrindinis ir veiksmingiausias būdas ugdyti karinių vienetų ir kariuomenės valdymo organų įgūdžius kovoti mūšio lauke, jūroje, ore, treniruoti vadus ir štabų karininkus. Mokymai rengiami visiems kariniams vienetams (pradedant nuo dalinių), štabams ir vadovybei; yra viena svarbiausių priemonių jų kovinei parengčiai gerinti. Pagal mastą mokymai būna strateginiai, operatyviniai ir taktiniai; pagal paskirtį – kalendoriniai (planiniai), kontroliniai, parodomieji, tiriamieji ir bandomieji; pagal dalyvių sudėtį – pajėgų, vadų ir štabų; pagal metodiką – vienpusiai ir dvipusiai (yra dvi kovojančios šalys), vieno, dviejų arba daugelio lygių. Mokymai būna su koviniu šaudymu ir be jo.
Mokymų terminas dažniausiai vartojamas Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių ginkluotose pajėgose, NATO ginkluotose pajėgose mokymai vadinami pratybomis.
Mokymai Lietuvoje
Lietuvos Respublikos kariuomenėje rengiami būtinieji kariniai mokymai karo prievolininkams nuo 19 iki 35 m.: neatlikusiems privalomosios pradinės karo tarnybos; stojantiems arba įstojusiems į tarnybą policijoje; atleistiems iš privalomosios pradinės karo tarnybos, jiems ištarnavus mažiau kaip 6 mėnesius. Vyksta kariuomenės teritoriniuose daliniuose arba vietinėse teritorinėse krašto apsaugos ar kitose mokymo institucijose, kurios organizuoja tokius mokymus; jie trunka nuo 20 iki 150 parų per 3 metus.
645