mókymasis, tikslinga veikla mokymo procese – sukauptos žmonijos patirties ir žinių suvokimas bei įsiminimas, teorinės ir praktinės veiklos mokėjimų ir įgūdžių įgijimas.
Tikslingumo požiūriu skiriama valingasis (juo siekiama tam tikro tikslo, pvz., noras pažinti pasaulį – reiškinius, daiktus, jų savybes) ir nevalingasis (šalutinis tam tikros veiklos rezultatas) mokymasis, pagal veiklos būdus – mechaniškasis mokymasis (įsimenama kartojimu), probleminis mokymasis (mintyse ar praktiškai išsprendžiamas uždavinys), mokymasis bandymų ir klaidų metodu.
Mokymosi tikslas – išsilavinti, pasirengti gyvenimui, darbui.
Mokytojas, vadovaudamas mokinių mokymuisi, formuoja mokymosi motyvus, domėjimąsi mokomaisiais dalykais, padeda sudaryti sėkmingo mokymosi sąlygas. Mokymosi svarbiausios sąlygos yra aktyvumas ir savarankiškumas, sistemingumas ir nuoseklumas, žinių, mokėjimų ir įgūdžių įtvirtinimas. Mokymosi procese formuojasi mokinių pažiūros į tikrovės daiktus ir reiškinius, jų ryšius ir santykius, kartu bręsta mokinių gabumai, jų pažintinės jėgos (pastabumas, suvokimas, vaizduotė, mąstymas, kalba, mintis), formuojasi pasaulėžiūra, dorovė, valia ir kitos asmens savybės, išmokstama mokytis, įgyjami intelektinio darbo kultūros pagrindai.