mókymo progrãmos, didaktiškai pagrįsti valstybiniai dokumentai, nustatantys mokomųjų dalykų dėstymo apimtį, turinį ir svarbiausius mokymo reikalavimus, kuriuos įvykdžius baigiamas tam tikro mokomojo dalyko kursas. Mokymo programos sudaromos pagal mokymo planą, kuriuo klasėse ar tam tikro tipo mokyklose nustatoma mokomieji dalykai, jų paskirstymas per mokymo laiką. Kiekvieno mokomojo dalyko mokymo programoje pateikiami paaiškinimai, nusakantys to dalyko mokymo tikslus ir uždavinius, programos struktūrą, mokymo organizavimo formų ir metodų ypatybes, ryšius su užklasine, popamokine ir užmokykline veikla.
Pagal mokomosios medžiagos pateikimą skiriamos integruotos (kompleksinės), linijinės ir koncentrinės mokymo programos. Integruotas mokymo programas sudaro vienoje mokymo programoje jungiamos skirtingų mokslo dalykų temos, pvz., mokiniai per gimtosios kalbos pamokas skaito tekstą apie žmones, stačiusius fermas, per aritmetikos pamokas apskaičiuoja, kiek reikės pašaro gyvuliams, per pasaulio pažinimo pamokas aiškinasi avies kūno sandarą ir kita. Šios mokymo programos dažniausiai taikomos pradinėse mokyklose. Mokant pagal linijines mokymo programas po truputį pateikiami nauji dalykai ir medžiaga, tema nagrinėjama tik vieną kartą, suformuojami reikalingi mokėjimai ir įgūdžiai, pvz., per matematikos ir biologijos pamokas. Koncentrinėse mokymo programose kartojamos beveik tos pačios temos, tik sudėtingesne forma, pvz., priebalsių asimiliacijos reiškinys aptariamas žemesnėse, o išsamiai nagrinėjamas aukštesnėse klasėse. Sudarant mokymo programas reikia įvertinti mokomojo dalyko svarbą, sudėtingumą, atsižvelgti į ugdytinių amžių, mąstymo galimybes. Mokymo programos keičiamos ir tobulinamos pagal mokslo, technikos ir kultūros lygį, derinamos su visuomenės poreikiais. Mokymo programose nustatytas mokomųjų dalykų turinys (temos ir potemės) konkretinamas vadovėliuose ir mokomosiose priemonėse.