molibdãtai, molibdato rūgščių (H2MoO4, H4MoO5, H6MoO6), polimolibdato rūgščių ir heteropolimolibdato rūgščių druskos. Didžiausią praktinę reikšmę turi normalieji molibdatai – tetraoksomolibdato rūgšties H2MoO4 druskos. Šarminių metalų, amonio ir magnio normalieji molibdatai gerai tirpsta vandenyje, iš tirpalų kristalizuojasi hidratų pavidalo, kitų metalų molibdatai vandenyje tirpsta blogai. Sudaro dvigubąsias druskas, pvz., NaAl(MoO4)2. Gaunami molibdeno trioksidą veikiant hidroksidais arba oksidais. Naudojami kaip alkenų oksidacijos katalizatoriai (MgMoO4), gaminant pigmentus, kaip mikroelementų trąšos (Na2MoO4), pigmentai (PbMoO4), dvigubosios druskos – kaip liuminoforai ir lazerinės medžiagos. Gamtiniai molibdatai – mineralų klasė. Žinoma keliolika šios klasės mineralų, daugiausia urano molibdatai, bet visi jie yra reti. Dažniau randami molibdatai: povelitas Ca[MoO4], vulfenitas Pb[MoO4] ir feromolibditas Fe2[MoO4]3. Kristalai smulkūs, izometrinės formos, sudaro žemėtus agregatus. Ryškiai geltoni, rausvi arba rudi. Kietumas 1–4. Tankis 3000–4500 kg/m3. Susidaro per egzogeninius procesus molibdenito, polimetalinių ir urano rūdų telkinių oksidacijos zonoje, todėl dažnai būna hidratuoti. Gali būti eksploatuojami kartu su pagrindinėmis telkinių rūdomis, bet didesnės praktinės reikšmės neturi.
2961
2509