molokãnai (rus. moloko – pienas), rusų stačiatikių racionalistinė sekta.
Doktrina
Būdinga neapibrėžtas mokymas apie Švenčiausiąją Trejybę, nepripažįsta sakramentų, dvasininkų hierarchijos, Tradicijos, ikonų, šventųjų, vienuolystės (vedybos būtinos), Biblijos skaitymą laiko tikru krikštu ir komunija, nesižegnoja, per pasninką vartoja pieną (iš čia molokanų pavadinimas, bet save vadina dvasiniais krikščionimis), nepripažįsta cerkvių, meldžiasi didelėse patalpose su stalu viduryje ir suolais palei sienas (moterys ir vyrai sėdi atskirai). Meldžiasi už mirusiuosius, laukia chiliazmo. Renka asmenis (vadina presbiteriais arba vyskupais) tvarkai prižiūrėti, Biblijai ir maldoms skaityti.
Istorija
Kilo 17 a. antroje pusėje. Įkūrėjas S. Ukleinas (buvo duchoborų šalininkas, dėl nesutarimų tikėjimo klausimais – stengėsi išlaikyti Biblijos autoritetą – nuo jų atskilo). 1823 Tambovo srityje molokanai įkūrė pirmus savo kaimus Novovasiljevką ir Astrachanką. 19 a. pradžioje ėmė skilti į įvairias grupuotes (senakleinininkai, bendrieji molokanai, prygūnai (rus. prygat’ – šokinėti), donskiečiai ir štundo, arba naujieji molokanai (šie iš esmės priėmė baptistų mokymą, bet praktikuoja tik kūdikių krikštą ir nesimeldžia už mirusiuosius). Nuo 1904 molokanai ėmė kurtis kitose šalyse.
Maskvoje veikia Dvasinių krikščionių molokanų bendruomenių sąjunga (įkurta 1991), Stavropolio srityje – Dvasinių krikščionių molokanų Rusijos bendruomenių sąjunga (įkurta 1994). 20 a. pabaigoje pasaulyje buvo apie 300 000 narių (daugiausia Stavropolio ir Krasnodaro kraštuose), Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, Meksikoje, Turkijoje ir Armėnijoje. 21 a. pradžioje molokanų bendruomenės mažėja. Pasaulyje yra apie 180 000 narių (2019).
1494