Molotovo–Ribbentropo paktas

Molotovo–Ribbentropo paktas (Mòlotovo–Rbentropo pãktas), 1939 08 23 SSRS ir nacių Vokietijos nepuolimo sutartis. Ją Maskvoje pasirašė SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas ir Vokietijos užsienio reikalų ministras J. von Ribbentropas.

1939 vasarą Vokietijos diktatoriui A. Hitleriui, besirengiančiam karui su Lenkija, buvo svarbu išardyti Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos su SSRS kuriamą antihitlerinę koaliciją. A. Hitleriui pavyko SSRS diktatorių J. Staliną patraukti į savo pusę pažadais leisti Sovietų Sąjungai laisvai veikti Baltijos šalyse ir tuometinės Lenkijos rytinėse žemėse. Savo ruožtu J. Stalinas siekė išardyti Vokietijos ir Japonijos sąjungą prieš SSRS. Nepuolimo sutartis reiškė, kad Vokietijai užpuolus Lenkiją, SSRS liks neutrali (o faktiškai – palanki Vokietijai). Pagal papildomą slaptąjį sutarties protokolą į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, t. p. Besarabija. Lenkijos teritorijoje įtakos sferų pasidalijimo linija turėjo eiti palei Narevo, Vyslos ir Sano upes.

J. von Ribbentropas, J. Stalinas ir V. Molotovas (iš kairės į dešinę) pasirašant SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartį (1939 08 23)

Lietuva buvo palikta Vokietijai, abi pusės pripažino Lietuvos interesus Vilniaus krašte. Du diktatoriai slapta pasidalijo Rytų Europą.

1939 09 01 karo veiksmus prieš Lenkiją pradėjusi Vokietija neoficialiai darė spaudimą Lietuvai, kad jos kariuomenė užimtų Vilnių. 09 03 į Lenkijos pusę stojusios, karą Vokietijai paskelbusios Didžioji Britanija ir Prancūzija perspėjo Kauną, kad pradėjusi žygį į Vilnių Lietuva prisidėtų prie agresorių. Prezidentas A. Smetona Vokietijos spaudimui nepasidavė, Lietuva laikėsi neutraliteto. Įsitikinusi, kad Vakarų valstybės efektyvios pagalbos Lenkijai nesuteiks, 09 16 paliaubas su Japonija sudariusios SSRS kariuomenė 09 17 pradėjo karo veiksmus prieš Lenkiją, 09 19 užėmė Vilnių.

1939 09 20 Vokietija jau buvo parengusi sutartį, pagal kurią Lietuva būtų tapusi Vokietijos protektoratu. Tuo metu SSRS vyriausybė pasiūlė J. von Ribbentropui vėl atvykti į Maskvą aptarti galimybę dalį SSRS kariuomenės užimtos Lenkijos teritorijos iškeisti į Lietuvą. SSRS ketinimai Vilnių perduoti Lietuvai, prisijungti tik ukrainiečių ir baltarusių gyvenamas Lenkijos žemes leido vokiečiams suprasti, kad SSRS siekia išsaugoti ryšius su Vakarų valstybėmis. 09 28 J. von Ribbentropo ir V. Molotovo Maskvoje pasirašyta oficialia Vokietijos–SSRS draugystės ir sienos sutartimi buvo pasidalyta Lenkija (siena okupuotoje Lenkijoje buvo nustatyta šiek tiek į Vakarus nuo Curzono linijos).

Molotovo–Ribbentropo aktas (rusų kalba)

Kartu pasirašytu papildomu slaptuoju protokolu pakeistos kai kurios 08 23 slaptojo protokolo nuostatos: Lietuva perėjo į SSRS, o Liublino ir Varšuvos vaivadijų teritorijos – į Vokietijos įtakos sferą. Protokolu buvo numatyta, kad SSRS vyriausybė, savo interesus Lietuvoje ėmusi ginti vadinamosiosmis ypatingomis priemonėmis, įsipareigoja Vokietijai perduoti dalį Lietuvos teritorijos Suvalkijoje (palei Kudirkos Naumiesčio, Vilkaviškio, Marijampolės, Liudvinavo, Simno, Seirijų, Leipalingio, Kapčiamiesčio liniją). Dar dviem slaptaisiais protokolais Vokietija ir SSRS susitarė dėl vokiečių tautybės gyventojų persikėlimo į Vokietiją ir ukrainiečių, baltarusių persikėlimo į SSRS, t. p. šalių kontroliuojamose teritorijose slopinti lenkų agitaciją.

Molotovo–Ribbentropo akto slaptasis protokolas (rusų kalba)

Laikydamasis laipsniško skverbimosi strategijos, dėdamasis tautų teisių gynėju J. Stalinas Estijai (09 28), Latvijai (10 05) ir Lietuvai (10 10) primetė savitarpio pagalbos sutartis ir apsiribojo karinių bazių šiose šalyse steigimu. SSRS strategiją sukomplikavo Vokietijos išsireikalautas vadinamasis Suvalkijos ruožas, t. p. Suomija, kuri atsisakė įsileisti SSRS karines bazes (SSRS–Suomijos karas). Vokietija siekė, kad okupuodama Lietuvą ir Vokietijai perduodama dalį jos teritorijos SSRS netektų bandomo kurti tautų gynėjos įvaizdžio. Sovietų Sąjungos iš karto neokupuotos Lietuvos galima priklausomybė liko neapibrėžta. 1939 rudenį–1940 pavasarį neapibrėžtumas didėjo ir dėl to, kad Vokietija vilkino su SSRS sutartą Lietuvos vokiečių evakuaciją. Vokietijos kariuomenei 1940 05 10 pradėjus pergalingą puolimą prieš Prancūziją, 1940 06 J. Stalinas ryžosi okupuoti visą Lietuvą (kartu Latviją ir Estiją). Po ilgų SSRS ir Vokietijos derybų 1941 01 10 Maskvoje pasirašytu slaptuoju protokolu SSRS už Suvalkijos ruožą įsipareigojo Vokietijai sumokėti 7,5 mln. dolerių.

Ne pagal Vokietijos planus SSRS įvykdyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacija buvo vienas motyvų A. Hitleriui pradėti rengtis karui su SSRS. 1941 06 22 Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą jų pasirašytos sutartys neteko galios, bet liko slaptųjų susitarimų padarinys – SSRS įvykdyta Baltijos valstybių aneksija. Per SSRS–Vokietijos karą (1941–45) slaptųjų protokolų originalams Vokietijoje dingus (išliko tik fotokopijos) SSRS ilgai neigė, kad tokie dokumentai buvo. SSKP Centro komiteto generaliniam sekretoriui M. Gorbačiovui pradėjus SSRS demokratizaciją Liaudies deputatų II suvažiavimas 1989 12 24 pripažino protokolus esančius ir paskelbė juos negaliojančius nuo pasirašymo momento. Siekiančių atgauti neteisėtai panaikintą suverenitetą Baltijos tautų pozicijos sustiprėjo.

Molotovo–Ribbentropo akto slaptasis protokolas (vokiečių kalba)

L: N. Šepetys Molotovo–Ribbentropo paktas ir Lietuva Vilnius 2006.

506

-Ribbentropo–Molotovo paktas; -Ribentropo–Molotovo paktas; -Molotovo ir Ribbentropo paktas; -Molotovo ir Ribentropo paktas; -Ribbentropo ir Molotovo paktas; -Ribentropo ir Molotovo paktas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką