Mongòlijos knas. Manoma, jog pirmas kino seansas įvyko 1903. Pirmieji vieši seansai surengti 1910 Jungtinių Amerikos Valstijų konsulate ir Rusijos akcijų biržos būstinėje Ulan Batore. Po 1921 revoliucijos filmai ir kino technika daugiausia pirkti iš Rusijos, ten rengti ir kino specialistai. 1934 Ulan Batore atidarytas pirmas stacionarus kino teatras Ard, 1935 įkurta kino studija Mongol kino. 1936 pirmuosius filmus sukūrė SSRS kinematografininkai: dokumentinis propagandinis filmas Gegužės 1 šventė Ulan Batore, vaidybinis filmas Mongolijos sūnus (Mongol Khüü, režisierius I. Traubergas; 1905–48). 1938 metais sukurtas pirmas savarankiškas mongolų kinematografininkų filmas Norjmaa kelias (Norjmaagiin Zam, režisierius T. Nacagdoržas), kuris kaip dauguma to laikotarpio filmų palaikė šalies sovietizaciją. Kiti žymesni šio laikotarpio filmai: Vilkų gauja (Sureg chono 1939, režisierius T. Nacagdoržas), Pirma pamoka (Anhdugaar hicheel 1940, režisierius M. Boldas). Per II pasaulinį karą kurti daugiausia patriotinės istorinės tematikos filmai: Suchė Batoras (Suchbaatar 1942, režisierius A. Zarchis, ir kiti), Valdovas Tsogt (Tsogt Taij 1945, režisierius D. Žigžidas, 1919–89, ir kiti), dokumentiniai filmai, kino kronika. Po karo atsirado įvairesnių kino žanrų; sukurta socialinės tematikos filmų (Naujieji metai / Shine Jil 1954, režisierius T. Zandraa, g. 1919), muzikinių komedijų (Pabudimas / Serelt 1957, režisierius S. Gendenas, 1919–81), filmų vaikams (Trys draugai / Gurvan naiz 1958, režisierius R. Doržpalamas, 1931–90). 1961 su Vokietijos kinematografininkais mongolų tautosakos motyvais sukurtas pirmas spalvotas filmas Auksinė jurta (Altan Örgöö, režisierius R. Doržpalamas; G. Kolditzas, 1922–82). Nors ir stipriai veikiamas sovietinės ideologijos, mongolų kinas suformavo ir išsaugojo savitus bruožus, jungiančius nacionalinius ypatumus su europietiško kino tradicijomis, jie itin ryškūs 6–8 dešimtmečio kino kūrėjų filmuose. Mongolų kino klasikai priskiriami režisieriaus R. Doržpalamo filmai: satyra Mums visada nelengva (Bidend yuu caad bolj baina 1956), Jei aš turėčiau žirgą (Mortoi ch boloosoi 1959), Ach, tos moterys (Ene khuukhnuud uu 1963), tarptautinį pripažinimą pelniusi drama Skaidrusis Tamyras (Tungalag Tamir 1970), Dangus šviesėja (Sky Became Clear 1978). Svarbių filmų sukūrė režisieriai D. Žigžidas (Potvynis / Uech 1966, Rytas / Ogloo 1968, Žentas / Khurgen khuu 1971), B. Nagnaidoržas (Penkios vaivorykštės spalvos / Solongiin tavan öngö 1979). 9–10 dešimtmetyje sukurti žymesni filmai: vaidybiniai – Kovotojas (Garid Magnai 1983, režisierius J. Buntaras, g. 1928), Šešėlis (Suuder 1986, režisierius B. Balžinnjamas), Motinos saitai (Khuin kholboo 1992, režisierius J. Binderas, g. 1956), žmogaus nepaliestos gamtos grožį vaizduojanti režisieriaus O. Urtnasano dokumentika. Nacionalinio kino plėtrai turėjo įtakos aktoriai C. Cegmedas, E. Gombosurenas, B. Mižiddoržas, Č. Dolgorsuren, B. Damčaa. Režisieriai H. Damdinas, C. Navaanas, Ch. Gombo, B. Sumhuu.
Nuo Mongolijos kino atsiradimo iki 1989 šalyje buvo sukurta apie 350 vaidybinių filmų. Po 1989 kino struktūra suiro, įsikūrė daugiau kaip 20 privačių kino studijų. Dėl finansinių sunkumų per metus sukuriama vos keletas filmų, ieškoma bendros kino gamybos galimybių Prancūzijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Kinijoje. Vis dažniau į Mongoliją atvyksta filmuoti užsieniečiai, į savo projektus įtraukiantys ir mongolų kino profesionalus. 21 a. pradžios žymesni dokumentiniai filmai: Šuns būsena (Nohoi oron 1998, režisieriai D. Turmunkhas, g. 1959, P. Brosensas g. 1962), Sakmė apie raudantį kupranugarį (Die Geschichte vom weinenden Kamel 2003), Geltonas šuo (Die Höhle des gelben Hundes 2005, abiejų režisierė B. Davaa, g. 1971).
1933
Mongolijos kultūra
Mongolijos konstitucinė santvarka
Mongolijos partijos ir profsąjungos