Mironáitė Monika 1913 04 25Rokiškis 2000 06 29Vilnius, lietuvių teatro aktorė. P. Mirono duktė, R. Mirono sesuo. 1934 baigė Eksperimentinio teatro studiją (vadovas V. Sipaitis). 1935–36 dirbo Marionečių teatre (vadovas S. Ušinskas, abu Kaune). 1936–40 Valstybės teatro aktorė (Ania – A. Čechovo Vyšnių sodas, režisierius B. Dauguvietis, Rytė – K. Jurašūno Eglė žalčių karalienė, režisierius K. Jurašūnas, abu 1937, Kukačin – E. O’Neillo Marko milijonai 1938, režisierius A. Jakševičius, Otilija – G. Hauptmanno Prieš saulėlydį 1939, Ernestina Miuš – M. Pagnolio Topazas 1940, abiejų režisierius R. Juknevičius).
Monika Mironaitė
M. Mironaitė (centre). Princesės Kukačin vaidmuo (E. O’Neillo Marko milijonai 1938, režisierius A. Jakševičius, dailininkas A. Gudaitis, © LATGA, 2020)
M. Mironaitė. Noros vaidmuo (H. Ibseno Nora 1942, režisierius R. Juknevičius, dailininkas V. Palaima; Helmeris – H. Kačinskas)
1940–55 ir 1968–92 Lietuvos akademinio dramos teatro (iki 1955 veikė įvairiais pavadinimais) aktorė; svarbesni vaidmenys (iš viso sukūrė daugiau kaip 100): Otilija (G. Hauptmanno Prieš saulėlydį), Nora (H. Ibseno Nora 1942, abiejų režisierius R. Juknevičius), Tania (A. Arbuzovo Tania, režisierius J. Monkevičius, abu 1940), Ania (A. Čechovo Vyšnių sodas 1945), Nadia, Aleksandra (M. Gorkio Priešai 1946, Jegoras Bulyčiovas 1948), Luiza (F. Schillerio Klasta ir meilė 1949, visų režisierius B. Dauguvietis), Larisa, Liudmila (A. Ostrovskio Bekraitė 1950, režisierius A. Kernagis, Vėlyvoji meilė 1952, režisieriai J. Siparis, M. Mironaitė), Butkevič (Vsevolodo Višnevskio Neužmirštamieji 1919‑ieji metai 1951, režisieriai Venjaminas Cygankovas, J. Grybauskas, SSRS valstybinė premija 1952, su kitais).
8–9 dešimtmetyje vaidino I. Bučienės (Emilija – K. Čapeko Makropulo receptas 1973, Alisa – F. Dürrenmatto Vaidinam Strindbergą 1974), H. Vancevičiaus (Marysenka – B. Sruogos Kazimieras Sapiega 1979), B. Morkevičiaus (Žmona – E. Albee Viskas baigta 1982), R. Tumino (Motina – Haroldo Müllerio Tyli naktis 1984, Svetlana Sverčkova – Aleksandro Galino Ir vėlei tenai, kur marios šviesų / Žana 1986), A. Pociūno (Moli Igan – Williamo Gibsono Baltos rožės, rožiniai drambliai... 1988) ir kitų režisierių spektakliuose.
M. Mironaitė. Larisos vaidmuo (A. Ostrovskio Bekraitė 1950, režisierius A. Kernagis, dailininkas J. Surkevičius; Knurovas – J. Siparis)
M. Mironaitė. Noros vaidmuo (H. Ibseno Lėlių namai / Nora 1959, režisierius L. Lurje, dailininkas Semionas Lukackis; iš kairės: Helmeris – L. Ivanovas, Rankas – V. Mileris)
1955–68 vaidino Lietuvos rusų dramos teatre (iki 1960 Vilniaus rusų dramos teatras); čia sukūrė reikšmingų vaidmenų V. Golovčinerio (Monachova – M. Gorkio Barbarai 1955, Carienė – A. Ostrovskio Vasilisa Melentjeva 1957), L. Lurje (Liza – Bajorų gūžta 1956, pagal I. Turgenevą, Nora – H. Ibseno Lėlių namai / Nora 1959, Eliza Dulitl – B. Shaw Pigmalionas 1961, Nastasja Filipovna – Idiotas 1963, pagal F. Dostojevskį, Patricka Campbell – Jerome’o Kilty Mielasis apgavikas 1964), Augustino Baltrušaičio (Gitel Moska – Williamo Gibsono Dviese sūpuoklėse 1962) spektakliuose. 1955 stažavo Leningrado teatre Lensovet. Vaidyba intelektuali, būdinga formos subtilus pojūtis, itin pabrėžiama žodžio reikšmė. Viena geriausių lietuvių sceninio žodžio meistrų.
Deklamavo lietuvių (J. Baltrušaičio, A. Baranausko, K. Donelaičio, Maironio, V. Mykolaičio‑Putino, S. Nėries, B. Sruogos, J. Tumo-Vaižganto, A. Vienuolio) ir rusų (M. Cvetajevos, A. Čechovo) rašytojų kūrinius.
Atminimo įamžinimas
Apie M. Mironaitę sukurtas dokumentinis filmas Variacijos 100‑ojo vaidmens tema (1974, režisierius V. Imbrasas), dramos spektaklis Lietuviškoji Nora (2018, spektaklio idėjos, pjesės autorė ir režisierė B. Marcinkevičiūtė).
Apdovanojimai
SSRS valstybinė premija (1952, su kitais). LSSR valstybinė premija (1965).
L: Monika Mironaitė: Apie gyvenimą, meilę, kūrybą / sud. D. Jakševičiūtė Vilnius 2002; D. Jakševičiūtė Monikos Mironaitės gyvenimo romanas Vilnius 2008.
1706