monoctai (lot. monocytes < mono… + gr. kytos – ląstelė), žmogaus ir stuburinių gyvūnų kraujo forminiai elementai, negrūdėtųjų leukocitų (agranulocitų) rūšis. Sudaro 2–8 % visų leukocitų. Suaugusio žmogaus 1 µl kraujo yra 100–700 monocitų. Apvalūs, 15–20 µm skersmens (didžiausios kraujo ląstelės). Branduolys didelis, ovalus ar pupos formos, citoplazma bazofiliška, joje – Golgi kompleksas, lizosomos, mitochondrijos ir kitos organelės (specifinių granulių nėra). Monocitai gaminami kaulų čiulpuose (procesas vadinamas monocitopoeze). Kraujuje jie cirkuliuoja keletą dienų, migruoja į audinius ir diferencijuojasi į makrofagus. Monocitai kartu su visais organizmo makrofagais sudaro mononuklearinę fagocitinę sistemą, kuri fagocituoja svetimkūnius, bakterijas, pažeistas ląsteles, dalyvauja imuninėse reakcijose.

2064

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką