monofònija (mono… + gr. phōnē – garsas, balsas), muzika vienam balsui; melodija, neturinti nei realaus, nei numanomo akordinio harmoninio pagrindo. Tai grigališkasis choralas, Rytų kultūrų klasikinė, įvairių tautų liaudies muzika (Lietuvoje – dzūkų dainos). Monofonija – polifonijos, heterofonijos ir homofonijos priešingybė. Kitaip negu monodija (monofonijai gimininga sąvoka), monofonija vadinamas dainavimas (giedojimas) ne tik solo, bet ir unisonu.
1571
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.