monopòlinė konkureñcija, rinkos struktūra, kai rinkoje veikia daug pardavėjų, siūlančių diferencijuotas tos pačios paskirties prekes ar paslaugas. Kiekvienam pardavėjui tenka nedidelė rinkos dalis, tarp rinkos dalyvių beveik neįmanomi susitarimai dėl parduodamų prekių ar paslaugų kiekio ir kainos, todėl jų rinkos galia yra maža. Monopolinei konkurencijai būdingi ir tobulosios konkurencijos, ir monopolijos bruožai. Kitaip nei tobulosios konkurencijos rinkoje, monopolinės konkurencijos atveju įvairių pardavėjų prekės nėra visiškai vienodos, jos tenkina tuos pačius vartotojų poreikius, bet skiriasi savo išvaizda, kokybe ir kitomis savybėmis, todėl kiekvienas pardavėjas savo siūlomos prekės atžvilgiu veikia kaip monopolininkas. Pardavėjas (gamintojas, paslaugų teikėjas) siekia, kad jo prekė ar paslauga taptų unikali ir vartotojai ją vertintų geriau nei konkurentų pakaitalus – tai leistų pardavėjui susikurti savo nišą rinkoje, kurioje jis galėtų savarankiškai nustatyti prekės kainą. Pardavėjai tarpusavyje konkuruoja ne tiek prekių ir paslaugų kainomis, kiek jų kokybe, taip siekdami vartotojų lojalumo. Šiam tikslui tobulinamos gamybos technologijos, gerinama aptarnavimo kokybė, plačiai naudojama reklama, įpakavimas, kuriami išskirtiniai prekių ženklai, teikiamos papildomos paslaugos (pirkėjų kreditavimas, garantinis remontas, prekių pristatymas į namus ir kitos). Monopolinė konkurencija netampa monopolija, nes į rinką bet kada gali įeiti nauji pardavėjai, kurių galimybės veikti nėra apribotos patentais ar masto ekonomija. Įėjimo kliūtys yra nedidelės ir susijusios tik su pradinėmis išlaidomis, kurios būtinos siekiant sukurti ir išpopuliarinti naują nestandartinę prekę ar paslaugą. Praktinėje ekonominėje veikloje monopolinė konkurencija yra labiausiai paplitusi rinkos struktūra, susiformuojanti daugelyje ekonominės veiklos rūšių, kuriose vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas (pavyzdžiui, drabužių, avalynės, nekilnojamojo turto prekybos, kavinių ir restoranų, privačios medicinos, teisinių paslaugų rinkoje).
2498