Mons (pranc.; Mònsas), flamand. Bergen (Bèrgenas), miestas Belgijos pietvakariuose, Valonijoje, apie 50 km į pietvakarius nuo Briuselio, netoli Prancūzijos sienos; Hainaut provincijos centras.

96 500 gyventojų (2022; aglomeracijoje 194 300 gyventojų).

Monsas įsikūręs prie Trouille’aus ir Haine’o upių santakos; upių uostas (kanalai jungia jį su Šelde ir su Briuselio‑Charleroi kanalu). Per Monsą eina Briuselio–Paryžiaus greitasis geležinkelis ir plentas. Monsas yra Borinage’o pramoninio regiono centras. Juodoji metalurgija, metalo apdirbimo, stiklo, elektronikos, tekstilės, chemijos (padangų, farmacijos), keramikos, cemento, kartono, maisto (alaus) pramonė. Prie Monso kasama kreida, iki 1994 buvo kasamos akmens anglys.

Monso teritorijoje esančios Spiennes’o neolitinės titnago kasyklos – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2000). Turizmas.

2 universitetai: katalikiškasis (įkurtas 1896) ir valstybinis (įkurtas 1965). Karališkoji muzikos konservatorija, politechnikos, pedagogikos, architektūros, dailės ir kitos aukštosios mokyklos. Branduolinių tyrimų institutas. Karališkasis teatras. Dailės, dekoratyviojo meno, karo istorijos, kelių, gamtos istorijos, Katedros lobyno, Saint‑Rémy (religijos istorijos), folkloro ir papročių, kiti muziejai. V. van Gogho namas muziejus (Cuesmes’e, apie 3 km į pietus nuo Monso miesto centro).

2271

Architektūra

Seniausias pastatas – romaninė Šv. Kaliksto koplyčia (11 a., 19 a. rastos romaninės freskos). Miesto centre – Didžioji aikštė su rotuše (13 a., rekonstruota 15 a., architektas M. de Layensas). Bažnyčios: vėlyvosios gotikos Šv. Valtrudos (15 a.–17 a., architektas M. de Layensas; joje yra vienas didžiausių lobynų Belgijoje), gotikinė Šv. Elžbietos (16 a.–18 a.) su barokiniu fasadu (17 a.), barokinė Šv. Mikalojaus (17 amžius). Barokinė varpinė (1661, architektas L. Ledoux; su kitomis 11–17 a. Belgijos ir Prancūzijos varpinėmis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1999). Išliko gotikinių (vadinamasis Ispaniškasis namas, 16 a.), barokinių (vadinamasis Aukso vilnos namas, 17 a.) gyvenamųjų namų. Neoklasicistinis Karališkojo teatro pastatas (1843, architektas Ch. Sury).

varpinė Monse (1661, architektas L. Ledoux)

452

Istorija

3 a. įkurtas romėnų, buvo jų tvirtovė Kastrilokas. Vėliau miestas plėtėsi šalia apie 650 įkurto vienuolyno. Imperatoriaus Karolio Didžiojo 804 paskelbtas Hainaut grafystės centru. 14–16 a. klestėjo, buvo audimo ir prekybos centras. Nuo 1691 paeiliui valdytas Prancūzijos, Austrijos, Nyderlandų. Nuo 1830 Belgijos dalis. Monsas ilgą laiką buvo pasienio miestas, dėl to stipriai įtvirtintas. 19 a. tapo vadinamojo Belgijos ekonomikos slėnio (labiausiai industrializuota Belgijos sritis) dalimi. Per I pasaulinį karą prie Monso vyko didelės Didžiosios Britanijos ir Vokietijos kariuomenių kautynės. 1940 smarkiai bombarduotas Vokietijos aviacijos. Prancūzijai pasitraukus iš NATO karinės struktūros, į netoliese esantį Casteau kaimą 1967 perkeltas NATO Europos pajėgų vyriausiasis štabas.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką