monsterà (Monstera), aroninių (Araceae) šeimos augalų gentis. 22 rūšys. Monstera paplitusi Amerikos atogrąžose. Daugiametė stambi, dažniausiai laipiojanti atogrąžų miškuose auganti žolė, kartais su menkai sumedėjančiu stiebu. Stiebas su gausiomis orinėmis šaknimis, kuriomis monstera įsikimba į atramą arba remiasi į gruntą ir palaiko augalą. Lapai pražanginiai, odiški, tamsiai žali, iki 130 cm ilgio ir daugiau kaip 70 cm pločio, dažnai su apskritomis, ovaliomis ar kitokių formų skylėmis. Žiedai maži, susitelkę į burbuoles, kurias gaubia baltas, žalsvas ar žalias papėdlapis. Išsiskleidęs žiedynas skleidžia nemalonų kvapą. Vaisius – uoga. Susitelkusios uogos sudaro ritinišką iki 25 cm ilgio vaisyną. Vaisiai sunoksta maždaug po metų nuo žydėjimo. Dažnai kambariuose kaip dekoratyvinis augalas auginama skylėtoji monstera (Monstera adansonii) ir nuostabioji monstera (Monstera deliciosa). Geriausiai auga drėgnose ir šiltose patalpose.
nuostabioji monstera
Nuostabiųjų monsterų vaisiai, skoniu primenantys ananasus, valgomi švieži. Stiebai ir šaknys naudojami liaudies medicinoje.
nuostabiosios monsteros vaisynas
849