monstrancija (auksakalys V. Budzinevičius, 17 a. pirma pusė, Vilniaus katedros lobynas)
monstráncija (lot. monstrantia < monstro – rodau), ostensòrija (lot. ostensorium < ostenho – rodau), katalikų liturginis reikmuo: puošnus, prabangus indas, skirtas Ostijai įdėti, saugoti ir išstatyti garbinimui. Dedama ant altoriaus per Švenčiausiojo Sakramento garbinimo apeigas arba nešama iškilmingoje procesijoje. Monstranciją sudaro: plati pėda, kojelė su nodusu ir glorija, kurios centre yra rezervakulis (plokščia dėžutės pavidalo stiklinė arba krištolinė talpykla) su melchizedeku (pusmėnulio formos ostijos laikiklis). Daroma iš aukso, sidabro, auksuoto metalo ar jų derinių, puošiama reljefais, emaliu, brangakmeniais. Forma pradėjo klostytis 13–14 amžiuje. Ankstyvoji monstrancija buvo gotikinės koplyčios su bokštu pavidalo. Baroko laikotarpiu paplito monstrancija, kurios glorija panaši į spinduliuojančią saulę, dažniausiai su kryžiumi viršuje.
monstrancija (fragmentas; auksakalys V. Budzinevičius, 17 a. pirma pusė, Vilniaus katedros lobynas)
2041