monų ir khmerų kalbos

mònų ir khmèrų kabos, austroazijiečių šeimos kalbų šaka. Kalbų klasifikacija nėra galutinai nusistovėjusi. Skiriama 130–147 kalbos.

Paplitimas

Daugiausia monų ir khmerų kalbos vartojamos Indokinijos pusiasalyje; kalbančiųjų apie 95mln. (21 a. pradžioje). Gausiausios kalbos – vietnamiečių kalba (apie 80 mln.), khmerų kalba (apie 11 mln.), monų kalba (apie 800 000); kitomis kalbomis kalbančiųjų yra nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių; aremų kalbą vartoja 20–40 žmonių.

Skirstymas

Dažniausiai skiriamos 3 monų ir khmerų kalbų grupės – pietų, rytų ir šiaurės. Pietų grupei priklauso aslių (19 kalbų, vartojamos Tailande ir Malaizijoje), monų (vartojama Birmoje, nuo 1989 Mianmaras, ir njakhurų kalba, vartojama Tailande), nikobarų (6 kalbos, vartojamos Indijos Nikobarų salose) kalbos. Rytų grupėje skiriami 2 pogrupiai: khmerų bahnarų (vartojama Kambodžoje, Tailande ir Vietname, pearų kalba, 6 kalbos, vartojamos Kambodžoje, bahnarų kalba, 40 kalbų, vartojamos Vietname, Laose ir Kambodžoje) ir vietnamiečių katujų (katujų kalba, 19 kalbų, vartojamos Vietname, Laose ir Tailande, vietnamiečių kalba, 10 kalbų, tarp jų vietnamiečių kalba; vartojamos Vietname ir Laose) kalbos. Šiaurės grupei priklauso khasių (3 kalbos, vartojamos Rytų Indijoje ir Bangladeše), khmujų (13 kalbų, vartojamos Laose ir Tailande), palaungų (21 kalba, vartojamos Mianmare, Pietų Kinijoje ir Tailande), mangų (vartojama Vietname ir Kinijoje), paljų (vartojama Pietų Kinijoje) kalbos. Pietų grupės nikobarų, rytų grupės vietnamiečių katujų ir šiaurės grupės khasių khmujų kalbos neretai išskiriamos kaip atskiros austroneziečių šeimos kalbų šakos, nepriklausančios monų ir khmerų kalbų šakai.

Gramatikos ypatybės

Monų ir khmerų kalbose ryškūs izoliacinėms kalboms būdingi bruožai. Sudėtinga daugiau kaip 30 balsių sistema (skiriami 3 eilių, 3–4 pakilimų atvirieji ir uždarieji, daugelyje kalbų ir ilgieji, trumpieji balsiai), savita balsio funkcinio stiliaus sistema, kurioje tariant balsį balso tembras yra foneminis. Kai kurias monų ir khmerų kalbas galima laikyti toninėmis. Dauguma žodžių vienskiemeniai ar dviskiemeniai. Skiemenys 2 tipų – stiprieji ir silpnieji. Turi skolinių iš tajų kalbos, kinų kalbos, indoeuropiečių indų šakos kalbų. Žodžių daryboje dažna prefiksacija, infiksacija, dalinė ir visiškoji reduplikacija, daug dūrinių. Kai kuriose kalbose afiksacija yra neproduktyvi, beveik prarasta. Sintaksinės žodžių funkcijos reiškiamos griežta žodžių tvarka ir tarnybiniais žodžiais. Dažniausia sakinio struktūra – veiksnys–tarinys–papildinys (SVO). Valstybinės kalbos statusą turi tik vietnamiečių ir khmerų kalbos.

Raštas

Daug senųjų raštų paminklų turi monų ir khmerų kalbos. Daugelis kalbų nykstančios, neturi rašto, vartojamos dvikalbystės arba daugiakalbystės sąlygomis.

85