Moritz Schlick

Moritz Schlick

Schlick Moritz (Moricas Šlkas) 1882 04 14Berlynas 1936 06 22Viena, austrų filosofas, fizikas, loginio pozityvizmo atstovas. Dr. (1904).

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

1900–04 studijavo Berlyno, 1904–07 – Heidelbergo ir Lozanos, 1907–08 – Ciuricho universitetuose. 1917–20 dėstė Rostocko, 1921–22 – Kylio, 1922–36 – Vienos universitetuose; profesorius (1921).

Filosofijos bruožai

Vienos būrelio, kuris davė pradžią loginiam pozityvizmui, vienas įkūrėjų. Jam turėjo įtakos R. Carnapo ir L. Wittgensteino pažiūros. Pradėjęs nuo A. Einsteino reliatyvumo teorijų filosofinės interpretacijos, M. Schlickas vėliau palinko į pažinimo teorijos klausimus. Teigė patyrimu paremto žinojimo viršenybę.

Prasmės sąvoka

Filosofijos uždavinys, pasak M. Schlicko, – teiginių, sudarančių mokslo žinių sistemą, prasmės analizė. Teiginiai turi prasmę, jei yra loginė galimybė juos patvirtinti – sakinys Marse yra gyvybė gali turėti prasmę, o posakis apvalus kvadratas – ne, nes logiškai prieštaringas. Kadangi loginės galimybės, empirinio patvirtinimo sąvokos nebuvo tiksliai apibrėžtos, M. Schlicko koncepcija susilaukė kritikos.

Etika

M. Schlicko neigdamas bet kokią metafizikos, kaip nepatvirtinamų teiginių sistemos, prasmę, etikos klausimus pripažino svarbiais filosofijai. M. Schlicko nuomone, žmogaus elgesys gali būti laisvas, nepriklausyti nuo gamtos dėsnių. Tik laisvos valios poelgiai gali būti vertinami kaip moralūs ar nemoralūs.

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Erdvė ir laikas šiuolaikinėje fizikoje (Raum und Zeit in der modernen Physik 1917), Bendroji pažinimo teorija (Allgemeine Erkenntnislehre 1918), Etikos klausimai (Fragen der Ethik 1930), Rinktiniai straipsniai (Gesammelte Aufsätze 1938), Dėsnis, priežastingumas ir tikimybė (Gesetz, Kausalität und Wahrscheinlichkeit 1948).