Mósėdis, miestelis Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, 11 km į pietus nuo Skuodo; seniūnijos, parapijos centras. 916 gyventojų (2021).
Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus Mosėdyje
Mosėdis įsikūręs Salantų regioniniame parke. Per miestelį teka Bartuva. Plentai į Skuodą, Salantus. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Antklodžių ir pagalvių (Termotextile), dirbtinio kailio (Mittet), medienos apdirbimo, baldų gamybos (Skalsa) bendrovės. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija (iki 1947 pradinė, 1947–54 septynmetė, 1954–2006 vidurinė mokykla), lopšelis‑darželis, vaikų globos namai, biblioteka (1937). Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus (V. Intas pradėjo kurti 1957, atidarytas 1979, iki 2006 Respublikinis unikalių akmenų muziejus). Namas, kuriame 1895–98 Mosėdyje kunigaudamas gyveno J. Tumas‑Vaižgantas. Miestelio pietinėje dalyje yra Mosėdžio piliakalnis.
Mosėdžio herbas
Architektūra
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia Mosėdyje (1783, bokštai, 1844)
Vėlyvojo baroko kryžminio plano dvibokštė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (1783, 1844 pristatyti mūriniai bokštai; turi klasicizmo bruožų). Bažnyčioje yra paveikslų (Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų 19 a. pradžia, Arkangelas Mykolas, Angelo pasveikinimas, abu su aptaisais, abu 19 a.), medinė skulptūra Kristus prie stulpo (19 a.), 2 žalvariniai varpai. Akmens mūro šventoriaus tvora su barokiniais vartais (1783) ir raudonų plytų mūro 19 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (1901). Vandens malūnas (1792). Šv. Roko koplyčia (1845) kapinėse. Medinis klebonijos pastatas (19 a. vidurys).
vandens malūnas Mosėdyje (1792)
1744
Istorija
Minimas nuo 1253 (stovėjo pilis). Kuriantis Lietuvos valstybei buvo Ceklio žemėje. 1417 įkūrus Medininkų vyskupiją 1421–1842 priklausė Žemaičių vyskupams. Nuo 16 a. buvo dvaras ir valsčius – vyskupo valdos administracinis vienetas. Nuo 1554 – medinė bažnyčia (1783 pastatyta mūrinė), 1560 įkurta parapija. 1626 įsteigta, 1804 atkurta parapinė mokykla. 1638 buvo 39, 1662 – 25, 1713 – 15, 1733 – 18, 1778 – 32, 1804 – 29 kiemai, arba dūmai. Per Šiaurės karą (1655–60) Mosėdis labai nukentėjo nuo Švedijos kariuomenės. 1703 gavo savaitinio turgaus privilegiją. 1861–1950 Mosėdis buvo valsčiaus centras.
Per lietuvių spaudos draudimą apylinkių gyventojai kolektyviniu prašymu reikalavo jį panaikinti. 1905 12 gyventojai pašalino rusišką valsčiaus administraciją. 1907 ir 1962 Mosėdis degė. 1908 surengtas pirmasis lietuviškas vakaras, 1910–14 veikė Blaivybės draugijos skyrius. 20 a. 3 dešimtmetyje Mosėdyje veikė Blaivybės ir Krikščioniškojo mokslo draugijos.
Per II pasaulinį karą 1941 07–08 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Skuode ir Kretingoje buvo nužudyti Mosėdžio žydai. Po karo apylinkėse veikė Kardo rinktinės lietuvių partizanai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 15 Mosėdžio gyventojų. 1950–94 Mosėdis buvo apylinkės centras, 1950–20 a. 10 dešimtmečio pradžioje – kolūkio centrinė gyvenvietė. 2002 patvirtintas miestelio herbas. Miestelyje 1921 gimė keramikas P. Vaškys, gyveno ir mirė gydytojas, akmenų kolekcininkas V. Intas.
1841 buvo 709, 1897 – 904, 1923 – 685, 1959 – 658, 1970 – 646, 1979 – 1139, 1989 – 1406, 2001 – 1379, 2011 – 1141 gyventojas.