MOST (angl. Microvariability and Oscillations of Stars – žvaigždžių mikrokintamumas ir virpesiai), pirmasis Kanados kosminis teleskopas. T. p. pirmasis erdvėlaivis, skirtas asteroseisminiams tyrimams. Po jo sekė dabar jau savo veiklą baigę kosminiai teleskopai CoRoT ir Keplerio kosminis teleskopas. MOST pagrindinė paskirtis buvo stebėti žvaigždžių spindesio kitimus. MOST buvo sukurtas bendromis Kanados kosmoso agentūros, bendrovės Dynacon Enterprises Limited (dabar Microsatellite Systems Canada Inc.), Toronto universiteto Aerokosminių tyrimų instituto Kosminių skrydžių laboratorijos (angl. Space Flight Laboratory, SFL) ir Britų Kolumbijos universiteto pastangomis. Paleistas 2003 06 30 Breeze-KM nešančiąja raketa. MOST skriejo geocentrinėje poliarinėje orbitoje aukštyje tarp 824,7 km (perigėjuje) ir 840,3 km (apogėjuje). Orbitinis periodas buvo 101,4 minutės. 2014 10 MOST palydovą įsigijo Jungtinių Amerikos Valstijų finansų bendrovė MSCI (angl. Morgan Stanley Capital International), kuri pradėjo komercinį palydovo eksploatavimą įvairiais būdais, apimančiais egzoplanetų tyrimus, Žemės stebėjimus, stebėjimus, susijusius su mokslinių tyrimų ir eksperimentine plėtra, t. p. įskaitant ir pradinę MOST paskirtį (bendradarbiavo su MOST tyrimams vadovavusiu Jaymieʼiu Matthewsu).

Teleskopo įranga

Savo dydžiu MOST priminė didelį elektronikos pripildytą lagaminą, kurio matmenys buvo 0,6 m × 0,6 m × 0,24 m, o svoris – 53 kilogramai. Praėjus 10 m. po paleidimo jis vis dar buvo mažiausias kosminis teleskopas orbitoje (dėl šios priežasties jis vadintas kukliuoju kosminiu teleskopu). MOST dizainui didelės įtakos turėjo mikropalydovai, kurių pradininkė buvo Mėgėjiškų radijo palydovų korporacija (angl. Radio Amateur Satellite Corporation, AMSAT). MOST sistemą sudarė regimosios šviesos sričiai jautri kamera su dviem CCD (angl. charge coupled device) jutikliais ir 15 cm skersmens Maksutovo tipo (veidrodinis) teleskopas. Vienas CCD jutiklis fiksavo žvaigždžių vaizdus moksliniams tikslams, o kitas CCD jutiklis buvo naudojamas erdvėlaivio padėčiai įvertinti. Pastaroji informacija buvo apdorojama ir pagal ją vadinamaisiais keturiais reakcijos ratais (kompiuteriu valdomais motorizuotais smagračiais, panašiais į giroskopus) buvo palaikoma stabili teleskopo nukreipimo padėtis 1 kampinės sekundės tikslumu.

MOST kosminis teleskopas

MOST buvo vienas tiksliausiai savo nukreipimo padėtį išlaikančių teleskopų.

Stebėjimai ir atradimai

Tyrimų tikslas – pagal MOST stebėjimus asteroseisminiais metodais nustatyti Visatos amžių ir fotometriniais būdais ieškoti egzoplanetų regimosios šviesos srityje (350–750 nm). Kiekvieną taikinį MOST stebėjo nepertraukiamai iki 60 dienų.

MOST komanda pranešė apie daugybę atradimų. Pvz., 2004 paskelbta, kad žvaigždė Procyon, kurioje tikėtasi aptikti Saulės tipo pulsacijų, iš tikrųjų nepulsuoja arba pulsuoja kitaip, nei buvo tikėtasi. Tačiau šis atradimas kitų autorių buvo užginčytas. 2005 buvo paskelbta, kad MOST aptiko planetą milžinę, kuri skrieja taip arti savo žvaigždės, kad žvaigždė yra sinchronizavusi savo sukimąsi su planetos orbitiniu periodu. Paprastai yra atvirkščiai: planetos sinchronizuoja savo orbitas su žvaigždės sukimosi periodu. 2006 m. 37 dienas be pertraukos stebint žvaigždę HD 163899 buvo patvirtinta, kad ši žvaigždė yra naujos kintamų žvaigždžių klasės atstovė. Taip buvo atrasta pirmoji lėtai pulsuojanti B supermilžinė (SPBsg). 2011 dvi savaites be pertraukų MOST stebėjo 55 Cancri egzoplanetų sistemą. Stebėjimų tikslas buvo patvirtinti 55 Cancri e egzoplanetos egzistavimą stebint jos tranzitus. Šie stebėjimai ne tik patvirtino 55 Cancri e egzistavimą, bet ir leido įvertinti šios egzoplanetos sudėtį. Paskutiniai MOST stebėjimai buvo atlikti 2019, kai MOST kartu su kitomis observatorijomis stebėjo HD 189733 A. Šių stebėjimų tikslas buvo paneigti arba patvirtinti, kad HD 189733 A paviršiuje stebimos žvaigždžių dėmės atsiranda dėl žvaigždės magnetinio lauko ir aplink ją skriejančio karštojo Jupiterio sąveikos. Atlikus šiuos stebėjimus toks priežastinis ryšys buvo paneigtas.

Pradžioje buvo numatoma, kad MOST teleskopas turėtų veikti vienerius metus ir tikėtasi juo ištirti apie 10 žvaigždžių. Praėjus dešimčiai metų po paleidimo, nepaisant dviejų WISE palydovo komponentų (vieno iš keturių reakcijos ratų ir vienos iš dviejų CCD valdančių plokščių) gedimų, palydovas vis dar gerai veikė, dėka atnaujintos jo programinės įrangos. Tai leido pagerinti palydovo našumą ir perkonfigūruoti sugedusius aparatūros blokus. Per pirmus 10 metų kosmose MOST teleksopu stebėta daugiau kaip 5000 žvaigždžių. Iš viso MOST veikė beveik 16 metų. MOST veikla buvo sustabdyta 2019 03 po energijos posistemės gedimo.

3203

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką