móterų kunigỹstė, moterų įšventinimas kunigės arba pastorės tarnystei. Įvairiose Bažnyčiose tarnystės bei įšventinimo samprata nevienoda, vartojami įvairūs pavadinimai, todėl moterų kunigyste reikia laikyti ir moterų pašaukimo lygiateisei pamokslavimo (mokymo), sakramentų teikimo bei vadovavimo tarnystei realizavimo galimybę.
Moterų kunigystė atsirado 19 a., iki tol galiojo bendras Krikščionių Bažnyčių sutarimas, kad aukščiausiosios dvasinės įšventinamosios pareigos (kunigo, presbiterio, vyresniojo, pastoriaus, vyskupo), pagrindžiant apaštalo Pauliaus žodžiais (1 Kor ir 1 Tim), priklauso tik vyrams. Ankstyvojoje Bažnyčioje buvo moterų diakonių tarnystė kaip pirmoji įšventinamųjų tarnysčių pakopa; ji ir dabar egzistuoja visose evangelikų (protestantų) Bažnyčiose. Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčios moterų kunigystę atmeta, todėl didžioji pasaulio krikščionių dalis moterų kunigystės neturi. Tik po Vatikano I susirinkimo (1869–70) atskilusieji ir į Utrechto sąjungą susivieniję senkatalikiai šventina moteris diakonių (nuo 1987 – Šveicarijoje, nuo 1988 – Vokietijoje) bei kunigių tarnystėms (nuo 1996 – Vokietijoje, nuo 1999 – Olandijoje, nuo 2000 – Šveicarijoje). Marijavitų Senkatalikų Bažnyčios kunige apie 1936 įšventinta L. Romaszewska-Tulabienė.
Iš reformacijos kilusiose protestantų Bažnyčiose vieningos nuomonės dėl moterų kunigystės nėra. Anglikonų Bažnyčia įvairiose šalyse laikosi nevienodų nuostatų dėl moterų ordinavimo (ypač dėl vyskupės tarnystės). Jungtinių Amerikos Valstijų Anglikonų Bažnyčia (Episkopalinė Jungtinių Amerikos Valstijų Bažnyčia / Episcopal Church in the United States of America, ECUSA) moterys kunigėmis šventinamos nuo 1976; 1989 pirmą kartą įšventinta vyskupė, 2000 ordinuota ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausioji vyskupė. Anglijos Anglikonų Bažnyčioje moterų kunigyst leidžiama nuo 1992 (pirmosios moterys ordinuotos 1994), 2008 pritarta moterų vyskupystei. Škotijos Episkopalinė Bažnyčia (Scottish Episcopal Church) moteris kuniginėmis šventina nuo 1994, bet daugelis šios šakos Bažnyčių (ypač Afrikoje ir Azijoje) moterų kunigystei nepritaria.
Dauguma Evangelikų Liuteronų Bažnyčių šventina moteris kunigės (pastorės) tarnystei (nuo 1926 – Olandijoje, nuo 1948 – Danijoje, nuo 1958 – Vokietijoje, nuo 1960 – Švedijoje, nuo 1970 – Jungtinėse Amerikos Valstijose). Vyskupėmis evangelikės liuteronės šventinamos Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (abiejose nuo 1992), Norvegijoje (nuo 1993), Danijoje (nuo 1995), Švedijoje ir Kanadoje (abiejose nuo 1997). Didžiausia Afrikos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia – Etiopijos Mekane Yesus Bažnyčia – pirmąją kunigę įšventino 2000. Apie 1/4 Pasaulinės Liuteronų Sąjungos (The Lutheran World Federation, PLS) Bažnyčių, tarp jų ir Lietuvos bei Latvijos, neordinuoja moterų.
Dauguma Evangelikų Reformatų Bažnyčių ir presbiterionų Bažnyčių pripažįsta moterų kunigystę. Pirmą kartą šiose moterų kunigystė įvesta 1956 Šveicarijoje (pavienio ordinavimo atvejų buvo nuo 1918). Olandijoje remonstrantai (arminijonai; evangelikų reformatų šaka) moteris šventinti kunigėmis pradėjo 1915 (kitos šios šalies Evangelikų Reformatų Bažnyčios – nuo 1958, nuo 1968 – lygios teisės). Kanados Jungtinė Bažnyčia (United Church of Canada) moterų kunigystę pripažįsta nuo 1936, Kanados Presbiterionų Bažnyčia (Presbyterian Church of Canada) – nuo 1966, Prancūzijos Evangelikų Reformatų – nuo 1966 (Elzaso-Lotaringijos Bažnyčios – nuo 1930), Škotijos Bažnyčia (Church of Scotland) – nuo 1968. Jungtinių Amerikos Valstijų Cumberlando Presbiterionų Bažnyčioje (Cumberland Presbyterian Church) pirmąkart moteris įšventinta kunige 1889, kitose Jungtinių Amerikos Valstijų Presbiterionų Bažnyčiose – nuo 1956. Reformatų Bažnyčia Amerikoje (Reformed Church in America) moterų kunigystei pritarė 1958, praktikuoti pradėjo 1979, Krikščionių Reformuotoji Bažnyčia (Christian Reformed Church) – 1995. Kitos Šiaurės Amerikos (Presbiterionų Bažnyčia Amerikoje / Presbyterian Church in America, Ortodoksinė Presbiterionų Bažnyčia / Orthodox Presbyterian Church ir kitos), kai kurių Afrikos, Azijos ir PietųAmerikos valstybių presbiterionų Bažnyčios moterų kunigystės nepripažįsta, o Korėjos Presbiterionų Bažnyčia (Tonghap) moteris ordinuoja nuo 1994. Lietuvos evanglikai reformatai (Unitas Lithuaniae) moterų kunigystępripažįsta (2008 įšventinta S. Švambarienė).
Kongregacionistų Bažnyčios moteris kunigėmis šventina nuo 19 a. (1853 pirmoji ordinacija Jungtinėse Amerikos Valstijose; Anglijoje, Velse – nuo 1917). Metodistai nuo pat atsiradimo akcentavo lygiateisį moters tarnavimo vaidmenį ir 1833 kurdami Oberlino koledžą (Jungtinės Amerikos Valstijos) studentėmis jau priėmė ir moteris. Pirmosios moterų ordinacijos Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyko 1880 Metodistų Protestantų Bažnyčioje (Methodist Protestant Church), 1889 – Metodistų Episkopalinėje Bažnyčioje (Methodist Episcopal Church) ir Jungtinėje Brolių Bažnyčioje (United Brethren Church). 1956 Metodistų Bažnyčia (Methodist Church) suteikė moterims lygias teises su vyrais. Jungtinė Metodistų Bažnyčia (taip vadinasi ir Lietuvos metodistai) visame pasaulyje pripažįsta moterų kunigystę (pirmoji vyskupė įšventinta 1980). Metodistų tradicijos besilaikančiose Gelbėjimo armijos bendruomenėse nuo pat įsikūrimo pradžios praktikuojamas moterų lygiateisiškumas.
Anabaptistų tradicijos Bažnyčiose praktika įvairi. Bene labiausiai moterų lygiateisiškumą akcentuojančiose kvakerių Bažnyčiose moterims pamokslauti leidžiama nuo 19 a. pradžios. Pacifistinė Brolių Bažnyčia (Church of the Brethren) moterų pastorystę praktikuoja nuo 1894 (nuo 1922, nuo 1958 – lygios teisės). Daugumai menonitų Bažnyčių (Šveicarijos, Vokietijos, Nyderlandų; pastarieji moteris šventina nuo 1911) moterų kunigystė priimtina, bet kai kurios jų Bažnyčios – Broliškųjų menonitų (Mennonite Brethren), huterių ir amišų bendruomenės – šią praktiką griežtai atmeta. Baptistų Bažnyčiose moterų tarnavimas tradiciškai labai svarbus. Pirmosios ordinacijos vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose 19 a. pab.; Šiaurės baptistų konvencija (Northern Baptist Convention) moteris šventina nuo 1918; Pietų baptistų konvencijos (Southern Baptist Convention) kai kurios Bažnyčios – nuo 1964, tačiau visa Baptistų Bažnyčia moterų kunigystei nepritaria. Daugelyje baptistų sąjungų moterų kunigystė, kaip ir daugelio kitų klausimų sprendimas, paliktas pačioms bendruomenėms. Moterų pastorių yra kai kurių Brazilijos regionų baptistų sąjungoje, Švedijoje (nuo 1956), Vokietijoje (nuo 1992; abiejose pastarosiose šalyse moterys vadovauja ir Baptistų sąjungoms). Dauguma Vidurinės Azijos (Kazachijos, Kirgizijos, Uzbekijos), RytųEuropos (tarp jų ir Lietuvos) baptistų bendruomenių moterų kunigystę atmeta.
Lygios moterų ir vyrų tarnavimo galimybės sekmininkų buvo praktikuojamos nuo pat pradžių. Clevelando Dievo Bažnyčia (Church of God Cleveland) moteris pastorėmis šventina nuo 1909. Viena didžiausių pasaulyje Sekmininkų Bažnyčių – Dievo Susirinkimo (Assemblies of God) Bažnyčia turi moterų pastorių nuo įsikūrimo dienos 1914. Antra pagal dydį Jungtinėse Amerikos Valstijose sekmininkų bažnyčia Dievo Kristuje Bažnyčia (Church of God in Christ) moterų kunigystę atmeta. Lietuvos, kaip ir kitų Rytų Europos šalių sekmininkų sąjungos šios praktikos nepriima. Dauguma charizminio judėjimo Bažnyčių, tarp jų ir Lietuvos bendrija Tikėjimo žodis, turi ir moterų pastorių. Tarptautinis Vynuogyno judėjimas teigiamai vertina moterų tarnavimą vadovaujančiose pozicijose, tačiau apsisprendimo laisvę palieka konkrečioms Bažnyčioms. Minėtų judėjimų Bažnyčios moterų kunigystės klausimą įvairiai sprendžia ir Afrikos kontinente. Pietų Afrikos Siono Krikščionių Bažnyčia turi moterų pastorių, o Nigerijos Krikščionių Apaštalinė Bažnyčia (Aladura Pentecostal) neturi. Didžiausia pasaulio pilnos evangelijos Bažnyčios bendruomenė – Korėjos sostinės Seulo Joido Pilnos Evangelijos Bažnyčia – tarp vadovų turi ir vyrų, ir moterų.
473