Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus (Nasrėnai, Telšių apskr.)

Valañčius Motiejus 1801 02 28Nasrėnai (Telšių apskr.) 1875 05 29Kaunas, Žemaičių vyskupas, rašytojas, liaudies švietėjas, visuomenės veikėjas. Teologijos dr. (1842).

paminklas M. Valančiui Pabiržėje (pastatytas 1932, per karą nugriautas, 1990 atstatytas)

Biografija

1816–21 mokėsi Žemaičių Kalvarijos dominikonų mokykloje, 1822–24 – Žemaičių kunigų seminarijoje. 1828 baigė Vilniaus vyriausiąją kunigų seminariją; įšventintas kunigu. 1828–34 Mozyriaus (Baltarusija) apskrities mokyklos, 1834–40 Kražių gimnajos tikybos mokytojas ir kapelionas (parašė Kražių mokyklos istoriją, rankraštis neišliko). 1840–42 Vilniaus, 1842–45 Dvasinės katalikų akademijos Sankt Peterburge profesorius (bendravo su S. Daukantu). 1845–50 Žemaičių kunigų seminarijos rektorius. 1850 konsekruotas Žemaičių vyskupu (1850–64 rezidavo Varniuose, nuo 1864 Kaune). Reorganizavo vyskupiją ir Varnių seminariją, inicijavo blaivybės sąjūdį, rūpinosi vaikų ir suaugusiųjų švietimu, sukūrė platų parapinių mokyklų tinklą, platino religinę literatūrą, lankė gretimas parapijas, skelbė ganytojiškus laiškus. 1863 sukilimo idėjai iš pradžių nepritarė, bet prasidėjus jį rėmė.

paminklas M. Valančiui Pabiržėje (pastatytas 1932, per karą nugriautas, 1990 atstatytas)

Numalšinus sukilimą vyskupo rezidencija 1864 perkelta į Kauną, čia reziduojantį M. Valančių nuolat sekė policija, piniginėmis baudomis baudė gubernijos administracija. Nepaisydamas pavojaus jis organizavo lietuviškų raštų spausdinimą Prūsijoje, slaptą jų gabenimą per sieną, rėmė į Sibirą ištremtus kunigus.

Rašytinis palikimas

Motiejaus Valančiaus knygos (M. Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose, Telšių apskr.)

Kaune netekęs galimybės tiesiogiai bendrauti su vyskupijos tikinčiaisiais parašė svarbiausius savo publicistikos ir literatūros darbus. Mozyriuje 1839 pradėjo ir beveik iki mirties lenkų kalba rašė dienoraščius ir užrašus. Pirmasis spausdintas tekstas – istoriografinis veikalas lietuvių kalba Žemaičių vyskupystė (2 d. 1848) – vertingas lietuvių kultūros, daugiausia švietimo, istorijos šaltinis. Remdamasis literatūriniais ir archyviniais šaltiniais M. Valančius aprašė 15–19 a. Žemaitiją, Katalikų Bažnyčios įsitvirtinimą, pateikė Lietuvos miestelių istorijos, buities faktų. Po sukilimo parašytoje religinėje politinėje publicistikoje pirmą kartą lietuviškai išdėstė pasipriešinimo carinei Rusijos imperijai programą, kėlė idėją, kad religinė valdžia turi būti viršesnė už pasaulietinę, pabrėžė visišką jos autonomiją. Publicistika įtaigi, polemiška, parašyta gyva, vaizdinga kalba. Parašė apie 70 šviečiamojo didaktinio pobūdžio pasakojimų ir apsakymų (Vaikų knygelė 1868 71992, Paaugusių žmonių knygelė 1868 41930, Pasakojimas Antano tretininko, parašytas 1872, išleistas 1891 21901).

Motiejaus Valančiaus knyga (M. Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose, Telšių apskr.)

Publicistika įtaigi, polemiška, parašyta gyva, vaizdinga kalba. Parašė apie 70 šviečiamojo didaktinio pobūdžio pasakojimų ir apsakymų (Vaikų knygelė 1868 71992, Paaugusių žmonių knygelė 1868 41930, Pasakojimas Antano tretininko, parašytas 1872, išleistas 1891 21901).

„Palangos Juzė“

Meniškai brandžiausiame kūrinyje – apysakoje Palangos Juzė (1869 91996) – iš pradžių trumpai papasakojamas siuvėjo Juozapo Viskantos gyvenimas, o vėliau jis pats dalijasi įspūdžiais apie savo keliones po Lietuvą, apie kaimuose ir miesteliuose gyvenančių žmonių papročius, kasdienius įvykius, dainas, žaidimus. Siuvėjo pasakojimas kupinas optimizmo, gėrėjimosi kaimo žmonių išradingumu, darbštumu, tarpusavio santykiais. Pasakojimas savo tikslais ir motyvais nedaug atitrūkęs nuo pamokslo, pasakos ar pasakėčios. Veikėjai suskirstyti į teigiamus ir neigiamus, kontrastingai pabrėžiamas teigiamų patrauklumas ir atgrasiai piešiamos neigiamų veikėjų ydos. Monotonišką schemą pagyvina šmaikščios veikėjų charakteristikos, vaizdingi veiksmažodžiai, ištiktukai, liaudiškas humoras ir giedra nuotaika, stilius ekspresyvus, dinamiškas. Rašytojo kūryba turėjo poveikio 19 a. pabaigos realistinei lietuvių prozai.

Religinės knygos

Parengė ir išleido religinių knygų (Istorija šventa 1852, Kantičkos, arba Knygos giesmių 1860, Živatai šventųjų 2 d. 1858–68, Mokslas Rymo katalikų, Psalmės, arba Giesmės Dovydo, abi 1863, Gyvenimas šventųjų Dievo 1868), tautosakos rinkinį Patarlės žemaičių (1867).

Atminimo įamžinimas

1989 Vilniuje įkurtas M. Valančiaus blaivybės sąjūdis. Nasrėnuose pastatyta M. Valančiaus skulptūra (2001, skulptorius K. Balčiūnas, architektas E. Giedrimas). 2006 įkurta M. Valančiaus mokyklų asociacija.

R: Raštai 2 t. Vilnius 1972; Raštai t. 1–5 Vilnius 2001–12. L: K. Binkis Vyskupas Motiejus Valančius Šiauliai 1935; G. Valančius Žemaičių Didysis: istoriobiografiniai pasakojimai Los Angeles 2 t. 1977–78; V. Merkys Motiejus Valančius Vilnius 1999; Motiejus Valančius iš arti ir iš toli / sudarė J. Jasaitis Vilnius 2001.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką