motorizúotieji šaulia, pagrindinė Rusijos ir kitų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių sausumos pajėgų rūšis. Kartu su tankų pajėgomis sudaro sausumos pajėgų pagrindą. Gynyboje gina užimamus rajonus, ruožus ir pozicijas, atremia smūgius ir naikina puolantį priešą, per puolimą arba kontrpuolimą pralaužia priešo gynybą, siekia sumušti jo pajėgų grupuotę, užimti teritoriją, įveikti vandens kliūtis ir kita. Motorizuotųjų šaulių pajėgas sudaro junginiai, daliniai ir padaliniai. Šių šaulių junginiams arba daliniams priklauso tankų, artilerijos, zenitinių raketų ir zenitinės artilerijos daliniai ir padaliniai, specialiųjų pajėgų ir užnugario padaliniai. Belgijos, Lietuvos, Olandijos, Vokietijos ir kitų valstybių ginkluotųjų pajėgų tapačios pajėgos vadinamos motorizuotaisiais pėstininkais. Pirmieji motorizuotųjų šaulių junginiai, daliniai ir padaliniai sukurti SSRS kariuomenėje iki Antrojo pasaulinio karo, nors pavadinti motorizuotaisiais šauliais tik 1963.
645