muilas

tualetinis rankų darbo muilas

mulas, riebalų rūgščių, daugiausia stearino ir palmitino, natrio arba kalio druskų mišinys; paviršinio aktyvumo medžiaga, turinti molekulėje hidrofilinių grupių. Tirpdamas vandenyje muilas sudaro koloidinį tirpalą, kuris putoja, drėkina paviršius ir emulguoja riebalus, tepalus bei alyvas. Muilo vandeninio tirpalo gebėjimas šalinti nešvarumus susijęs su muilą sudarančių natrio ir kalio druskų molekulių sandara – jose yra ir hidrofilinių (giminingų vandens molekulėms), ir hidrofobinių (giminingų riebalų molekulėms) grupių. Muilo molekulės adsorbuojasi fazių skiriamajame paviršiuje ir skalbiant arba plaunant vandenyje sumažina jo įtemptį, apsupa nešvarumų (riebalų) daleles. Muilo molekulių hidrofobinės grupės prisikabina prie riebalų lašelių, o hidrofilinės – prie vandens. Susidaro neigiamą elektros krūvį turinti micelė, kuri lengvai pašalinama nuo plaunamo paviršiaus su vandeniu.

Muilas gaminamas riebalus veikiant šarmais (vyksta muilinimo reakcija). Gyvuliniai riebalai (taukai, lajus) arba aliejus, t. p. hidrinti riebalai, riebalų pakaitalai (sintetinės riebalų rūgštys) sumaišomi su šarmo (natrio hidroksido NaOH, kalio hidroksido KOH) tirpalu ir kaitinami kelias valandas – susidaro natrio, kalio arba amonio stearatai, palmitatai ir kitų riebalų rūgščių (lauro, oleino) druskos. Paskui muilinimo produktai neutralizuojami sodos Na₂CO₃ tirpalu kaitinant ir intensyviai maišant; neutralizuojama iki 70 % riebalų rūgščių. Pridėjus natrio arba kalio hidroksido muilinama likusi dalis riebalų rūgščių ir riebalai – gaunamas klijinis muilas; jame yra 40–55 % pagrindinės medžiagos (riebalų rūgščių druskų, dažniausiai apibūdinant muilo kokybę sakoma tiesiog riebalų rūgščių). Jei naudojamas NaOH, gaunamas kietasis klijinis muilas, jei KOH – skystasis. Klijinį muilą paveikus koncentruotu elektrolito (natrio chlorido, natrio hidroksido) tirpalu susidaro 2 sluoksniai. Viršutinį sluoksnį, kuriame yra daugiau kaip 60 % riebalų rūgščių, atšaldžius gaunamas branduolinis muilas. Apatinis sluoksnis yra glicerolio ir natrio chlorido mišinys, iš jo išskiriamas glicerolis.

Branduolinį muilą atvėsinus ir supjausčius į gabalus gaunamas ūkiškasis muilas. Jame yra 40–72 % riebalų rūgščių, šiek tiek, natrio, kalio, amonio hidroksidų, šių elementų karbonatų, kitokių netirpių likučių. Specialiai apdorojus branduolinį muilą ir pridėjus kvėpiklių, dažiklių, kitokių priedų gaunamas tualetinis muilas. Labai geros kokybės tualetiniame muile yra 78–80 % riebalų rūgščių, jam gaminti naudojami tik gyvuliniai riebalai, kokosų aliejus arba atitinkamos riebalų rūgščių sintezės frakcijos. Skystasis tualetinis muilas yra skystojo muilo, gauto muilinimui naudojant KOH, tirpalas vandenyje, į kurį pridėta etanolio (10–15 %), kvėpiklių, dažiklių ir kitų priedų. Muilas naudojamas buityje, tekstilės, chemijos pramonėje kaip flotacijos reagentas.

skystasis tualetinis muilas

Istorija

Muilą naudojo šumerai ir babiloniečiai, jį mini graikų gydytojas Galenas, arabai naudojo gydymui. Europoje muilas pradėtas gaminti ir naudoti 15 a., jo gamyba paspartėjo 19 a. N. Leblanc’ui atradus pigų sulfatinį sodos gavimo būdą. Beveik iki 20 a. vidurio muilas buvo vienintelis skalbiklis, vėliau pradėta naudoti daug sintetinių ploviklių ir skalbiklių. Lietuvoje muilą pradėta gaminti 19 a. pradžioje. 1927 veikė 15 muilą gaminančių įmonių Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. 1937 pagaminta 230 t tualetinio muilo. Muilą gamina bendrovės Naujoji Ringuva (įkurta 1920), Higėja, Koslita ir kitos.

2591