Multan (Multãnas), miestas Pakistano rytuose, į pietvakarius nuo Lahoro, Čenabo upės slėnyje. 1,57 mln. gyventojų (2009). Geležinkeliai ir plentai į Karači, Lahorą. Oro uostas. Žemės ūkio mašinų gamyba, naftos perdirbimas, tekstilės (medvilnės, šilko), chemijos (azoto trąšų, muilo), stiklo, odos, maisto (malimo, cukraus, aliejaus) pramonė. Šiluminė elektrinė (dujotiekis iš Sui telkinio). Keramikos, kilimų audimo, kupranugarių odos, aukso, sidabro, dramblio kaulo dirbinių dailieji amatai. Multano apylinkėse auginami kviečiai, vilnamedžiai, veisiami galvijai. Universitetas (įkurtas 1975). Multano fortas. Daug mečečių, šventyklų.
Istorija
Multanas įkurtas senovės laikais. Apie 1500 pr. Kr. Multane ir jo apylinkėse įsigalėjo arijų gentys. 6–4 a. priklausė įvairioms arijų sukurtoms valstybėms. 326 pr. Kr. užimtas Aleksandro Makedoniečio. Nuo 3 a. pr. Kr. priklausė Maurjų imperijai, 1–3 a. po Kr. – Kušanų karalystei, 4–6 a. – Guptoms. 6 a. nusiaubtas hunų. 7–10 a. Multaną valdė įvairios indų valstybėlės. 1005 užimtas Gazni valdovo Machmudo Gazni; iki 14 a. pabaigoje priklausė Delio sultonatui. 14 a. pabaigoje nusiaubtas Timūro. Nuo 16 a. pradžios valdomas Mogolų imperijos. 18 a. priklausė marathų, nuo 1790 – sikhų valstybei. 1849 prijungtas prie Britų Indijos. 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje pradėjo labai plėtotis; iš Multano į Lahorą ir Karači buvo nutiesti geležinkeliai. 19 a. pabaigoje Multanas tapo musulmonų judėjimo Šiaurės vakarų Indijoje (Pakistane) vienu iš centrų. Nuo 1947 Multanas priklauso Pakistanui. 20 a. viduryje per Indijos ir Pakistano konfliktą į Multaną persikėlė daug musulmonų iš Indijos.