mundãrių kalbà, viena austroazijiečių šeimos mundų šakos šiaurės grupės kalbų. Neturi oficialaus statuso. Mundarių kalba artima santalų kalbai ir ho kalbai. Vartoja mundai, gyvenantys Indijos Biharo, Džharkhando, Orissos ir Vakarų Bengalijos valstijose, mažos kolonijos Bangladeše ir Nepale. Iš viso kalbančiųjų apie 2 milijonai. Skiriami 4 dialektai: hasadų, nagurių, tamarijų ir kerų. Labiausiai paplitęs kerų dialektas. Mundarių kalba agliutinacinė, turi ryškių analitinių bruožų. Tyrinėti pradėta tik 19 amžiuje. Išleista gramatika hindi kalba, parengtas žodynas, išversta Biblija. Vartojamos 2 rašto atmainos: devanagari ir bengalų. Lotyniškojo rašto tipas neprigijo.
85