municipãlinis socialzmas, reformistinio socializmo kryptis, pagrįsta kapitalistinės visuomenės klasinių prieštaravimų taikaus sprendimo, kapitalizmo laipsniško pertvarkymo ir peraugimo į socializmą idėjomis. Susiklostė 19 a. 9–10 dešimtmečiais kaip atsvara marksizmui. Municipalinio socializmo idėjas Didžiojoje Britanijoje propagavo Fabijaus draugija, Leiboristų partija, Vokietijoje – E. Bernsteinas ir jo sekėjai (bernšteinistai), Rusijoje – ekonomizmo (lyderė J. Kuskova) šalininkai, Prancūzijoje – posibilistai.
Municipalinio socializmo atstovai vietoj socialistinės revoliucijos siūlė vykdyti laipsniškas nedideles socialines reformas, pradedant vietos savivalda – municipalitetais, kurie buvo laikomi būsimosios socialistinės visuomenės pagrindu. Socializmo santykių kūrimas buvo siejamas su turto (žemės, miesto transporto, elektrinių, dujų tiekimo, komunalinio ūkio bendrovių, mokyklų, ligoninių ir kito) nuosavybės arba disponavimo teisės perdavimu savivaldybių bendruomenėms naudoti jį gyventojų interesams; tai garantuotų viešųjų paslaugų prieinamumą visiems socialiniams sluoksniams ir visuomenės gerovę, nepanaikinant privačios nuosavybės kitose srityse. Kai kurias municipalinio socializmo idėjas perėmė šiuolaikinis reformizmas.
2708