mūris

mris, žemaičių senovinio gyvenamojo namo įrenginys maistui virti. Mūrytas iš akmenų, rečiau iš plytų. Kubo pavidalo, 0,60–0,80 m aukščio, 0,45–0,60 m pločio, viršuje turėjo angą katilui įstatyti, iš šono – pakurą. Virš mūrio buvo gaubtas (dar vadinamas dūmalakiu, garvilkiu) dūmams ir garams išeiti. Mūris darytas 17 amžiuje–19 amžiaus pabaigoje. Būdavo įrengiamas gyvenamosiose patalpose arba priemenės virenėje (kamine).

699

2691