Murmansko sritis

Mùrmansko srits (Murmanskaja oblast) yra Rusijos šiaurės vakaruose. Vakaruose ribojasi su Suomija, šiaurės vakaruose – su Norvegija; šiaurėje prieina prie Barentso jūros, pietuose – prie Baltosios jūros. Plotas 144 900 km². 741 400 gyventojų (2020); gyvena rusai (85,3 % srities gyventojų), ukrainiečiai (6,4 %), baltarusiai (2,3 %), totoriai, azerbaidžaniečiai, karelai. Centras – Murmanskas (287 847 gyventojai, 2020). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Apatitai (54,6), Severomorskas (53,5), Mončegorskas (41,1), Kandalakša (30,3), Kirovskas (26,0). Gyventojų tankis 5,1 žm./km². Miesto gyventojų 92 % (2020). Murmansko sritis suskirstyta į 5 rajonus. Sritis įkurta 1938.

Didumą Murmansko srities užima Kolos pusiasalis. Srities teritorijoje yra Laplandijos rezervatas, dalisKandalakšos rezervato, Pasviko rezervatas.

Chibinų kalnuose kasama apatitai, nefelinai, prie Pečengos – vario ir nikelio rūdos, prie Olenogorsko ir Kovdoro – geležies rūda, t. p. nikelio, vario rūdos. Kolos atominė elektrinė, Kislogubsko potvynių elektrinė (vienintelė Rusijoje). Aliuminio (Kandalakšoje), apatitų, nefelinų, geležies, nikelio, vario, kobalto rūdų sodrinimas, chemijos (apatitų koncentrato), maisto (ypač žuvų; sričiai tenka apie 10% Rusijoje sugaunamų žuvų ir surenkamų jūros produktų), medienos apdirbimo pramonė. Pramonės svarbiausi centrai – Murmanskas, Apatitai, Kandalakša, Mončegorskas, Kirovskas, Olenogorskas. Žemės ūkio svarbiausia šaka – gyvulininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, elniai, naminiai paukščiai. Per Murmansko sritį eina Murmansko–Sankt Peterburgo geležinkelis. Jūrų svarbiausi uostai – Murmanskas (neužšąlantis), Severomorskas. Murmansko tarptautinis oro uostas.