Mùrsija (Murcia), istorinė ir autonominė sritis Ispanijos pietryčiuose, prie Viduržemio jūros. Autonominė sritis sutampa su Mursijos provincija.
Plotas 11 313 km2. 1,49 mln. gyventojų (2019).
Centras – Mursija (453 300 gyventojų, 2019; aglomeracijoje 600 500 gyventojų); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Cartagena (214,8), Lorca (94,4), Molina de Segura (71,9; priklauso Mursijos aglomeracijai).
Lorcos tvirtovė
Mursijos šiaurinę ir pietvakarinę dalį užima Andalūzijos kalnų grandinės (didžiausias aukštis 2027 m). Mursijos vidurinėje dalyje ir pajūryje – žemumos.
Klimatas mediteraninis, pusiau aridinis. Sausio vidutinė temperatūra 11 °C, liepos 26 °C (aukščiausia temperatūra dažnai siekia 42–43 °C; 1994 liepą Mursijos mieste užregistruota 47,2 °C – aukščiausia 20 a. temperatūra Ispanijoje). Per metus būna daugiau kaip 300 saulėtų dienų. Mursija – viena sausringiausių Europos vietų; per metus iškrinta vidutiniškai 200–300 mm kritulių (lyja retai, daugiausia balandį ir spalį; lietūs dažnai būna liūtiniai).
Per Mursiją teka Segura ir jos intakai (didžiausias – Guadalentínas). Pajūryje yra įlankų, nuo jūros atskirtų nerijomis; didžiausia – Mar Menoro įlanka, dar vadinama Mar Menoro ežeru (plotas 170 km2; Jungtinių Tautų speciali saugoma zona).
Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Intensyvioji sodininkystė (daugiausia auginama tikrieji ir apelsininiai citrinmedžiai, persikai, abrikosai, vynmedžiai, alyvmedžiai), daržininkystė (salotos, paprikos, pomidorai, melionai), gėlininkystė. Dar auginama vilnamedžiai, javai (daugiausia miežiai, ryžiai); diduma pasėlių dirbtinai drėkinama. Veisiama avys, šilkaverpiai. Žvejyba. Kasama švino, cinko, vario, geležies rūdos, sidabras.
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos: mašinų gamyba, laivų statyba, naftos perdirbimas, juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos, tekstilės, maisto, odos, popieriaus, stiklo pramonė.
Turizmas (svarbiausi centrai – Cartagena, Águilasas, San Pedro del Pinataras, Los Nietosas, Santiago de la Ribera), pajūrio kurortai (daugiausia jų prie Mar Menoro įlankos). Mursijos‑San Javiero oro uostas. Cartagenos jūrų uostas.
Istorija
Apie 228 pr. Kr. kartaginiečiai čia įkūrė Naujosios Kartaginos miestą. Vėliau regioną užėmė romėnai, jiems pasitraukus atsikėlė gotai. 8 a. Mursiją nukariavo maurų valdomas Omejadų kalifatas. 11 a. jis iro, 1063 Mursijos valdytojas pasiskelbė nepriklausomu valdovu. 1092 Mursiją prisijungė Almoravidai, bet nepatenkinti jų valdžia gyventojai 1144 sukilo ir atkūrė nepriklausomybę. 1168 Mursiją pajungė Almohadai, bet išliko jos atskira administracinė sistema, kurios nenaikino ir 1234 beveik be kovų Mursiją prisijungęs Kastilijos karalius.
1304 Kastilija dalį buvusios Mursijos valstybės perleido Valensijos karalystei, kita dalis 1833 padalyta į Mursiją ir Albacetę.
1982 paskelbta Mursijos autonominė sritis.