Mùrsos mšis (351 09 28), Rytų Romos imperatoriaus Konstancijaus II ir pretendento į Vakarų Romos imperijos sostą germanų kilmės karvedžio Magnencijaus kariuomenių mūšis.
Magnencijus 350 nuvertė ir nužudė Vakarų Romos imperatorių Konstansą (Konstancijaus II brolį) ir pats pasiskelbė imperatoriumi. Konstancijus II atsisakė jį pripažinti, prie Reino surinko į savo kariuomenę germanų, bet 351 prie Atranso (dabar Trojane, Slovėnija) pralaimėjo ir traukėsi į pietus.
Prie Mursos (dabar Osijekas, Kroatija) vienas Magnencijaus karvedžių Silvinas su saviškiais perbėgo į priešininko pusę. Per lemiamas kautynes Magnencijaus kariuomenė (apie 36 000 karių) visiškai pralaimėjo gausesnėms Konstancijaus II pajėgoms (apie 60 000 karių).
Mursos mūšis buvo vienas kruviniausių mūšių Romos istorijoje. Pasak Bizantijos istoriko Jono Zonaro, iš abiejų pusių žuvo apie 54 000 karių. Konstancijus II prarado pusę kariuomenės tuo laikotarpiu, kai imperijai grasino daug išorės priešų.