Mšis už Atlántą, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kova su Vokietija ir Italija dėl komunikacijų Atlanto vandenyne ir greta esančiose jūrose per II pasaulinį karą (1939–45).
Tikslas ir dalyviai
Tikslas – neleisti priešui jūrų keliais gauti maisto produktų, karinių medžiagų, žaliavų, permesti kariuomenę. Dalyvavo abiejų pusių kariniai laivynai ir aviacija.
Eiga
Vokietija, kuri turėjo silpną antvandeninį laivyną, labiau rūpinosi povandeninio laivyno stiprinimu ir veiksmams. 1940 04–06 okupavusi Norvegiją ir Prancūziją ji įgijo kelias labai patogias karines jūrų bazes ir aerodromus. 1939–43 Vokietijos laivynas ir aviacija padarė Sąjungininkams daug nuostolių; Sąjungininkai prarado laivų, kurių bendras tonažas sudarė apie 14 mln. t (iki 1945 05, t. y. iki karo pabaigos, 20 mln. t), iš jų daugiau kaip 11,4 mln. t (iki karo pabaigos 14 mln. t) dėl povandeninių laivų antpuolių. 1943 pavasarį, Didžiajai Britanijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms Atlanto vandenyne sukoncentravus dideles karines pajėgas (apie 3000 karo laivų, apie 2700 lėktuvų) ir pagerinus priešlėktuvinę gynybą, šiame mūšyje įvyko persilaužimas. 1943 05–1945 05 Sąjungininkai sunaikino apie 420 (iš viso 1939–45 daugiau 600) Vokietijos povandeninių laivų.
Padariniai
1944 Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų laivynas ir aviacija Atlanto vandenyne visiškai įsigalėjo; birželio mėnesį Vokietijos laivynas ir aviacija nepajėgė sutrukdyti Sąjungininkams išsilaipinti Šiaurės Prancūzijoje (Normandijos operacija).