Mšis už Britãniją, Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų veiksmai atremiant Vokietijos karinių oro pajėgų puolimą per II pasaulinį karą. Vyko Didžiosios Britanijos oro erdvėje (daugiausia jos pietinėje dalyje) 1940 07–1941 05.

Veiksmų planas ir pajėgos

Vokietija planavo sumušti Didžiosios Britanijos karinio oro pajėgas, įsivyrauti jos oro erdvėje, sunaikinti šalies pramonę, demoralizuoti gyventojus ir priversti sudaryti taiką. Didžiajai Britanijai atsisakius sudaryti taiką Vokietijos karinė vadovybė planavo, įsivyravusi jos oro erdvėje, Britanijos salose išlaipinti sausumos kariuomenę ir jas užimti (operacija Jūros liūtas). Iš Vokietijos pusės mūšyje dalyvavo apie 2600 karo lėktuvų (iš jų 576 bombonešiai), sutelktų Belgijos, Olandijos ir Šiaurės Prancūzijos oro uostuose (vadas H. W. Göringas). Didžioji Britanija turėjo apie 700 naikintuvų (mūšio pabaigoje 1000), iki 2000 priešlėktuvinių pabūklų, buvo iškelta apie 1500 užtvarinių aerostatų (vadas Hughas Caswallis Tremenheereʼas Dowdingas).

Mūšio eiga

Vokietija mūšį pradėjo 1940 07 09. Iki rugpjūčio pabaigos Didžioji Britanija neteko 450 lėktuvų. 1940 08 pabaigoje britai surengė naktinį antskrydį į Berlyną: kelias valandas apie 100 naikintuvų ir bombonešių skraidė virš Vokietijos sostinės ir ją bombardavo. Po kelių dienų britai įvykdė dar keletą naktinių antskrydžių į Berlyną ir kitus Vokietijos miestus. Šie antskrydžiai didelių nuostolių nepadarė, bet turėjo psichologinį poveikį: A. Hitleris įsakė karinėms oro pajėgoms bombarduoti Londoną. 1940 09 15 Londono bombardavimas buvo intensyviausias: miestą bombardavo beveik 1000 bombonešių, juos lydėjo 700 naikintuvų. Netrukus dėl geros Didžiosios Britanijos priešlėktuvinės gynybos vokiečių nuostoliai labai padidėjo, jie nustojo bombarduoti dienos metu. Antskrydžių taktika buvo pakeista: Vokietijos lėktuvai pradėjo bombarduoti Didžiosios Britanijos pramonės centrus – Birminghamą, Southamptoną, Liverpulį, Bristolį. Itin didelis antskrydis surengtas 1940 11 14–15 į Coventry.

Mūšis už Britaniją: gaisrininkai gesina vokiečių subombarduotą Londoną (apie 1941)

Nuo 1940 11 vidurio dėl pablogėjusių oro sąlygų antskrydžių labai sumažėjo. A. Hitleris operaciją Jūros liūtas atidėjo iki 1941 pavasario ir vasaros, o vėliau – neapibrėžtam laikui. 1940 pabaigoje–1941 pradžioje, Vokietijai pradėjus rengtis karui su SSRS, jos oro laivynas buvo dislokuotas tolyn į rytus, SSRS link, antskrydžių į Didžiosios Britanijos teritoriją intensyvumas silpnėjo. 1941 05, Vokietijai galutinai nutarus pulti SSRS, mūšis buvo nutrauktas. Jo antroje pusėje dalyvavo ir Italijos karinės oro pajėgos.

Mūšio reikšmė

Mūšis už Britaniją – didžiausias II pasaulinio karo oro mūšis. Per jį Vokietija surengė daugiau kaip 46 000 lėktuvų antskrydžių ir ant Didžiosios Britanijos numetė daugiau kaip 60 000 t bombų, neteko apie 1500 lėktuvų. Didžioji Britanija neteko 915 lėktuvų, žuvo apie 40 000 ir sužeista apie 46 000 civilių gyventojų, apgadinta daugiau kaip 1 mln. pastatų. Vokietijos bandymai sunaikinti Didžiosios Britanijos karines oro pajėgas ir priversti ją sudaryti taikos sutartį nepavyko.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką