Mùsninkai, miestelis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietvakarius nuo Širvintų; seniūnijos, parapijos centras. 415 gyventojų (2011). Plentai į Širvintas, Kernavę. Švč. Trejybės bažnyčia. Paštas, ambulatorija, A. Petrulio gimnazija (1934–46 pradinė, 1946–48 progimnazija, 1948– 2010 vidurinė mokykla; joje mokėsi rašytojas I. Šeinius; veikia mokyklos muziejus), vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka (1937). Vokiečių karių kapai. 1928 Musninkų bažnyčios šventoriuje palaidotas Vasario 16 Akto signataras A. Petrulis.

Musninkų herbas

Architektūra

Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Musninkuose (pašventinta 1865)

Spindulinio plano. Neogotikinė Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (pašventinta 1865), kurioje yra vertingi mediniai neobarokiniai altoriai (18 a. pirma pusė–19 a. pirma pusė), vitražas Švč. Mergelės Marijos karūnavimas (1933), paveikslas Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų (19 a.), neobarokinė medinė skulptūra Nukryžiuotasis (19 a. vidurys). Šventoriuje yra medinė dviejų tarpsnių varpinė (1868) su piramidiniu stogu, užsibaigiančiu aštuonkampiu bokšteliu ir ornamentuotu geležiniu kryžiumi (kryžius padarytas 1868); mūrinė šventoriaus tvora su 14 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (1882). Baroko stiliaus mūrinė Barboros koplytėlė (18 a.). Išliko 19 a. antros pusės–20 a. pradžios Musninkų dvaro sodybos fragmentų (2 svirnai, kluonas, dvaro rūmų rūsys, vandens malūno liekanos).

Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios varpinė Musninkuose (1868)

1744

Istorija

1422 Musninkai priklausė Kristinui Astikui. Tuo metu ir vėliau šiuo vardu apylinkėje buvo keli dvarai. Juos valdė Musnickiai, Misevičiai, Giedraičiai ir kiti, didumą – Astikų-Radvilų linijos didikai. Iki 1522 pastatyta bažnyčia (1554–17 a. 2 dešimtmečio viduryje priklausė evangelikams reformatams, 1856 pastatyta mūrinė).

Barboros koplytėlė Musninkuose (18 a.)

Po Astikų valdė Radvilos (iki 16 a. pabaigos–17 a. pradžios). 1561 Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas leido Jeronimui Seniavskiui (žmona – Ežbieta Radvilaitė) kurti miestą, rengti turgus, laikyti smukles. 1777 įkurta parapinė mokykla. 1785 ir 1812 Musninkai degė. Per 1830–1831 sukilimą 1831 čia kūrėsi A. Milošo ir P. Bilevičiaus sukilėlių būriai.

19 a. antroje pusėje–1950 Musninkai buvo valsčiaus centras. 1905 12 gyventojai nušalino rusišką valsčiaus valdybą. 1920 11 19–20 ties Musninkais vyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos L. Żeligowskio rinktinės dalinių kovos. 1941 09 05 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Pivonijos šile prie Ukmergės nužudyta apie 180 Musninkų valsčiaus žydų. 1944 07 Musninkų valsčiuje J. Misiūnas (slapyvardis Žalias velnias) ėmė telkti lietuvių partizanus, jie du kartus užėmė miestelį ir išlaisvino suimtuosius. Nuo 1945 apylinkėse kovojo Didžiosios kovos apygardos A rinktinės 1 batalionas. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia uždarė į lagerius arba ištrėmė daugiau kaip 40 Musninkų gyventojų. 1950–94 Musninkai buvo apylinkės centras, 1949–92 – Naujojo gyvenimo, Svajonės ir Musninkų kolūkių centrinė gyvenvietė. 2019 patvirtintas Musninkų herbas. 1833 buvo 202, 1897 – 449, 1923 – 556, 1959 – 456, 1970 – 302, 1979 – 470, 1986 – 439, 2001 – 472 gyventojai.

Musninkai

Musninkai. Kernavė. Čiobiškis Vilnius 2005; A. Miškinis Rytų Lietuvos mietai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2 kn. 2 Vilnius.

1317

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką