musòniniai miška, sausųjų atogrąžų miškų tipas. Musoniniai miškai paplitę musoninio klimato srityse, kurioms būdingi sausasis ir lietingasis laikotarpiai. Daugiausia musoninių miškų yra Pietų ir Pietryčių Azijoje, pusiaujo Afrikoje, mažiau jų yra pusiaujo Amerikoje, Šiaurės ir Šiaurės rytų Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje.
Dauguma musoninių miškų medžių sausuoju metų laiku numeta lapus ir 2–4 mėnesius būna be lapų. Sulapoja prasidėjus musoninėms liūtims. Musoniniuose miškuose yra susidarę 2 medžių ardai. Viršutiniojo ardo medžiai išauga iki 25–35 m aukščio. Jame vyrauja lapus metantys medžiai, priklausantys verbeninių, sparneninių, melijinių, sapindinių, cezalpinijinių ir kitoms šeimoms. Žemesnįjį medžių ardą sudaro daugiausia visžaliai, kietus odiškus lapus turintys ir sausrai atsparūs žemesni anoninių, raudinių, karpažolinių ir kitų šeimų medžiai. Pietryčių Azijos musoniniuose miškuose gausu bambukų. Žolių dangą daugiausia sudaro miglinių šeimos augalai. Lianų ir epifitų įvairovė nevienoda, daugiausia jų Pietryčių Azijos musoniniuose miškuose. Augalų rūšių musoniniuose miškuose yra mažiau negu kitų tipų atogrąžų miškuose. Vietovėse, kuriose intensyviai kertami medžiai, musoniniai miškai nuskursta, jų vietoje susidaro visžalių krūmų sąžalynai.
musoninis miškas (2017, Bangladešas)
849