Mūšõs týrelis, aukštapelkė ir durpynas Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į pietus nuo Žagarės. Vienas iš nedaugelio Šiaurės Lietuvoje išlikusių didelių natūralių pelkių kompleksų (apima kelių tipų pelkes, durpynus, šlapius miškus). Plotas 24,3 km2. Pelkinis kompleksas ištįsęs iš šiaurės vakarų į pietryčius (palei pietvakarinį Linkuvos moreninio kalvagūbrio pakraštį). Pagrindinę jo dalį sudaro aukštapelkė, iškilusi iki 3–4 m aukščiau aplinkinių mišrių pelkių ir žemapelkių. Rytinė aukštapelkės dalis eksploatuojama (Mūšos tyrelio durpynas). Mūšos tyrelio pietiniame pakraštyje prasideda Mūša ir Švėtės dešinysis intakas Juodupis-1, šiaurės rytiniame – Juodupis-2. Viduryje yra Miknaičių ežeras (5,7 hektaro). Vakarinis pakraštys kai kur siekia Švėtę. Iš pietų ir vakarų pelkinį kompleksą supa pelkėti Tyrelio miškai.
Mūšos tyrelis
Mūšos tyrelis susiformavo buvusio limnoglacialinio pažemėjimo centrinėje dalyje. Kadaise susidaręs didelis seklus baseinas sparčiai seklėjo ir pelkėjo; Miknaičių ežeras – šio baseino reliktas. Ilgainiui susiformavo takoskyrinis Mūšos tyrelio pelkinis kompleksas. Jame vyrauja mažaskaidės kimininės durpės.
Mušos tyrelio draustinio pažintinis takas
Didžiausias durpių klodo storis siekia 9,9 m (aukštapelkėje), vidutinis – 3,5 metro. Durpių ištekliai sudaro 73 958 tūkst. m3. Vietomis po durpėmis yra iki 0,8 m storio sapropelio sluoksnis. Dugne smėlis, molis, priemolis, žvyras. Durpės kasamos (Mūšos tyrelio pelkės rytuose) nuo 1971; nuo 2008 iš jų gaminami įvairūs durpių substratai. 1985 dalį Mūšos tyrelio pelkės nutarta išsaugoti. Tarp eksploatuojamo Mūšos tyrelio durpyno ir telmologinio Mūšos tyrelio draustinio (įsteigtas 1988, įtrauktas į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000) suformuota 100 m pločio buferinės apsaugos zona. 2015 draustinyje įrengtas Mūšos tyrelio pažintinis pėsčiųjų takas. Durpyną pirmą kartą ištyrė (1937) Lietuvos miškų žinyba.
Miknaičių ežeras
durpių gavyba