muzikinė dėžė

muziknė dėž, mechaninis muzikos instrumentas, dažniausiai idiofonas.

Sandara

muzikinė dėžė (polifonas, 19 a. pabaigoje pagamintas Vokietijoje; "Aušros" muziejus Šiauliuose)

Sudaro vadinamosios muzikos šukos (metalinių liežuvėlių komplektas) ir prisukamas mechanizmas, kuris suka velenėlį arba diską su spygliais, kliudančiais liežuvėlius. Būna įvairių formų, konstrukcijos ir dydžio. Muzikinė dėžė gali pagroti vieną arba kelis kūrinėlius.

Istorija

1796 veleninę muzikinę dėžę pagamino Šveicarijos laikrodininkas A. Favre’as. 1885 buvo išrasta diskinė muzikinė dėžė. Vėliau sukonstruoti keičiami diskai leido klausytis įvairių pjesių. Pasitaiko muzikinių dėžių su varpeliais, kastanjetėmis, būgneliais, mažais vargonų vamzdeliais. Jos būdavo įtaisomos paukščių narveliuose, juvelyrinėse dėžutėse, dėžutėse su šokančiomis lėlėmis, tabakinėse ir kitur. Daugiausia muzikinių dėžių gaminta Šveicarijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Buvo populiarios iki 20 a. pradžios. Pasiturintys žmonės mėgo namuose klausytis populiarių melodijų, pagal jas šokti. 20 a. ištobulėjus garso įrašymo aparatams, muzikinių dėžių paklausa labai sumažėjo. Jų pasitaiko suvenyrų ir dovanų parduotuvėse. Lietuvoje muzikinių dėžių būta 18–19 a. didikų ir pasiturinčių miestelėnų namuose.

muzikinė dėžė (simfonionas, 19 a. pabaigoje pagamintas Vokietijoje; Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus)

1860