muziknis flmas, kino kūrinys, kurio didelę dalį užima muzika (vokalinė, instrumentinė). Būna vaidybiniai, dokumentiniai arba mišrūs. Dokumentiniai muzikiniai filmai – daugiausia koncertų įrašai, pasakojimai apie atlikėjus, muzikines grupes su muzikiniais intarpais, muzikinių klipų rinkiniai. Vaidybinių muzikinių filmų žanrai – muzikinė komedija (susideda iš įprasto pasakojimo, muzikos, šokio, humoro elementų; vokaliniai intarpai dažniausiai tik iliustruoja veiksmą), miuziklas (būdinga dramatiškas siužetas, svarbu muzikinė dramaturgija, valdanti filmo veiksmą ir eigą, dažnai keliamos sudėtingos socialinės, nepakantumo ir kitos problemos), vadinamoji kino opera (visiškai atsisakoma šnekamojo teksto), muzikinė biografija. Vaidybiniuose muzikiniuose filmuose aktorių atliekamos dainos dažniausiai padeda plėtoti pasakojimą arba atskleisti herojų charakterį.
Muzikinis filmas išsirutuliojo iš teatro miuziklo, išpopuliarėjo 4 dešimtmetyje, ypač Holivude. Iš pradžių muzikiniai filmai buvo trumpametražiai, 1927 režisierius A. Croslandas sukūrė pirmąjį vaidybinį muzikinį filmą Džiazo dainininkas (Jazz Singer). Vienas žymiausių ankstyvųjų muzikinių filmų – Brodvėjaus melodija (The Broadway Melody 1929, režisierius H. Beaumontas). 1931 režisierius G. W. Pabstas sukūrė muzikinį filmą Opera už tris skatikus (Die Dreigroschenoper, pagal B. Brechtą ir K. Weillį). Vieni populiariausių šio laikotarpio muzikinių filmų su šokių kompozicijomis (choreografas B. Berkeley; 1895–1976) – Rampos šviesų paradas (Footlight Parade), Keturiasdešimt antroji gatvė (42nd Street, abu 1933, režisierius L. Baconas; 1889–1955); žymesni aktoriai – J. Blondell (1906–79), R. Keeler (1909–93), D. Powellis (1904–63).
4 dešimtmečio antros pusėje išpopuliarėjo filmai su aktoriais F. Astaire’u ir G. Rogers (Cilindras / Top Hat 1935, režisierius M. Sandrichas), N. Eddy (1901–67), J. McDonald (1903–65; Išdykėlė Marieta / Naughty Marietta 1935, režisieriai R. Z. Leonardas, W. S. Van Dyke’as, Rose Marie 1936, režisierius W. S. Van Dyke’as).
Žymūs muzikinių filmų aktoriai – J. Garland (Ozo šalies burtininkas / The Wizard of Oz 1939, režisierius V. Flemingas, Susitikime Saint Louise / Meet Me in St. Louis 1944, režisierius V. Minnelli), R. Hayworth (Žurnalo viršelio mergina / Cover Girl 1944, režisierius Ch. Vidoras), B. Crosby (1903–77; Going My Way 1944, režisierius L. McCarey, 7 Oskarai 1945), J. Cagney (Yankee Doodle Dandy 1942, režisierius M. Curtizas, Oskaras 1943), M. Dietrich (Žydrasis angelas / Der Blaue Engel 1930, režisierius J. von Sternbergas). G. Kelly sukūrė vaidmenų režisieriaus V. Minnelli muzikiniuose filmuose: Ziegfeldo reviu (Ziegfeld Follies 1946), Piratas (The Pirate 1948), Amerikietis Paryžiuje (An American in Paris 1951, pagal G. Gershwino muziką), pats režisavo muzikinius filmus Dainuoju lietuje (Singin’ in the Rain 1952), Sveika, Doli! (Hello, Dolly! 1969). Ankstyvieji muzikiniai filmai turiniu ir muzika buvo labai panašūs, jų aktorių vaidyba banali. Žymesni muzikinių filmų režisieriai: K. Vidoras, V. Minnelli, B. Berkeley, M. Curtizas.
muzikinio filmo Ozo šalies burtininkas kadras (1939, režisierius V. Flemingas; iš kairės: Geležinis Medkirtys – J. Haley, Bailusis Liūtas – B. Lahris, Dorotė – J. Garland, Kaliausė – R. Bolgeris, viršuje Smaragdo miesto sargas – F. Morganas)
muzikinio filmo Vestsaido istorija kadras (1961, režisieriai J. Robbinsas, R. Wise’as; Marija – N. Wood, Tonis – R. Beymeris)
4 dešimtmetyje muzikiniai filmai išpopuliarėjo Vokietijoje (Mėlyna iš dangaus / Das Blaue vom Himmel 1932, režisierius V. Jansonas), SSRS (Linksmieji vyrukai / Vesjolyje rebjata 1934, Volga, Volga 1938, abiejų režisierius G. Aleksandrovas), t. p. Italijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Indijoje, Argentinoje, Meksikoje ir kitur. 6–7 dešimtmetyje atsirado originalių muzikinių filmų poreikis, Jungtinėse Amerikos Valstijose kurta labai populiarių Brodvėjaus spektaklių adaptacijos kine: Oklahoma! (režisierius F. Zinnemannas, 2 Oskarai 1956), Vaikinai ir lėlės (Guys and Dolls, režisierius J. L. Mankiewiczius, abu 1955), Karalius ir aš (The King and I 1956, režisierius W. Langas, 5 Oskarai 1957), Vestsaido istorija (West Side Story 1961, režisieriai J. Robbinsas, R. Wise’as, 10 Oskarų 1962), Mano puikioji ledi (My Fair lady 1964, režisierius G. Cukoras, 8 Oskarai 1965), Muzikos garsai (The Sounds of Music 1965, režisierius R. Wise’as, 5 Oskarai 1966), Kamelotas (Camelot 1967, režisierius J. Loganas, 3 Oskarai 1968). Šio laikotarpio filmams būdinga sudėtingesnė muzika, dramaturgija, platesnė tematika, įprastas džiaugsmingas filmų pabaigas dažniausiai keičia tragiška baigtis.
Nemažai muzikinių filmų kurta Vakarų Europoje (Prancūzijoje – Cherbourg’o skėčiai / Les Parapluies de Cherbourg 1964, režisierius J. Demy). Daug muzikinių filmų sukurta SSRS (Čeriomuškos / Čeryomuški 1963, režisierius G. Rappaportas, Veri kvartalo melodijos / Veris ubnis melodiebi 1973, režisierius G. Šengelaja), kurta ir Čekoslovakijoje (Senukai renka apynius / Starci na chmelu 1964, Dama ant bėgių / Dama na kolejich 1966, abiejų režisierius L. Rychmanas), Rytų Europos kitose šalyse. Muzikiniuose filmuose dažniausiai filmuodavosi populiarūs to laikotarpio dainininkai (E. Presley, kiti). 7 dešimtmečio pabaigoje–8 dešimtmečio pradžioje miuziklas išgyveno populiarumo ir artistiškumo nuosmukį, išimtis – režisieriaus B. Fosse muzikinis filmas Kabaretas (Cabaret 1972, 8 Oskarai). Vėliau muzikinių filmų kūrimui turėjo įtakos muzika ar jos stiliai (rokas, disko muzika, klasikinė) – Šeštadienio nakties karštligė (Saturday Night Fever 1977, režisierius J. Badhamas), Brilijantinas (Grease 1978, režisierius K. Randalis), Flashdance (1983, režisierius A. Lyne’as), Amadėjus (Amadeus 1984, režisierius M. Formanas, 8 Oskarai 1985).
21 a. pradžioje muzikiniai filmai vėl išpopuliarėjo; žymesni: Šokėja tamsoje (Dancer in the Dark 2000, režisierius L. von Trieras, Kanų kino festivalio 2 prizai), Mulen Ružas! (Moulin Rouge! 2001, režisierius B. Luhrmannas, 2 Oskarai 2002), Čikaga (Chicago 2002, režisierius R. Marshallas, 6 Oskarai 2003), Operos fantomas (The Phantom of Opera 2004, režisierius J. Schumacheris), Meilės dainos (Les Chansons d‘amour 2007, režisierius Chr. Honoré, Cezaris 2008), Svynis Todas: Demoniškas Flyto gatvės kirpėjas (Sweeney Todd: The Demon Barber of Fleet Street 2007, režisierius T. Burtonas, Oskaras 2008).
Lietuvoje 1974 sukurtas pirmasis muzikinis filmas Velnio nuotaka (režisierius A. Žebriūnas). Vienas žymiausių muzikinių filmų – režisieriaus A. Pozniakovo Kažkas atsitiko (1986), jame nufilmuota trijų muzikinių grupių (V. Kernagio su Artele, t. p. Fojė, Antis) vaizdo klipai. 2005 sukurtas muzikinis filmas Paskutiniai Brėmeno muzikantai (režisierius V. Lekavičius). Sukurta televizijos muzikiniai filmai Mergaitė su degtukais (1996), Aukštyn kojom (1991, abiejų režisierė N. Pociūtė), Geltonų plytų kelias (režisieriai A. Giniotis, A. Einikytė), Pulkininko Haroldo praradimų klubas (režisierius V. Lekavičius, abu 1993).