Mychailo Hruševskyj
Hruševskyj Mychailo (Mychaila Hrušèvskis), ukr. Михáйло Грушéвський, Michail Gruševskij (Michailas Grušèvskis) 1866 09 29Chełm (Lenkija) 1934 11 25Kislovodsk (palaidotas Kijeve), ukrainiečių istorikas, politikos ir visuomenės veikėjas.
Nuo 1894 Lvovo universiteto Visuotinės istorijos katedros vedėjas, profesorius. Nuo 1897 T. Ševčenkos ukrainiečių mokslo draugijos prezidentas. Vadovavo jos tęstinio leidinio Zapysky leidybai; juose paskelbta daug archyvinės istorinės medžiagos (ir apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę). Nuo 1908 Lietuvių mokslo draugijos narys korespondentas. 1899 su kitais Galicijoje įsteigė Nacionalinę demokratinę partiją. Per Rusijos 1905–07 revoliuciją agitavo už Ukrainos autonomiją, nuo 1917 dalyvavo kovoje dėl Ukrainos nepriklausomybės.
Mychailo Hruševskyj
1917 06 23 išrinktas Ukrainos respublikos prezidentu ir 1917–18 vadovavo aukščiausiajai valdžiai – Tautinei (Centrinei) radai. 1919–24 gyveno emigracijoje Austrijoje. Vienoje įsteigė Ukrainiečių sociologijos institutą, kuris vienijo ukrainiečių emigrantus, kovotojus su bolševizmu. Pasmerkęs savo vadinamąją kontrrevoliucinę veiklą 1924 grįžo į Ukrainos Sovietų Socialistinę Respubliką, dėstė Kijevo universitete. Ukrainos mokslų akademijos (1924), SSRS mokslų akademijos (1929) narys. 1930 SSRS valdžios ištremtas į Kislovodską.
M. Hruševskio pažiūroms didelį poveikį darė V. Antonovyčiaus patriotinis idealizmas. M. Hruševskis propagavo vadinamos vieningosios srovės teoriją. Pirmasis iš ukrainiečių istorikų parašė Ukrainos–Rusios istoriją (Istorija Ukrajiny–Rusy, 10 tomų, 1898–1936 21991–98; įvykiai iki 1658). Kijevo Rusią traktavo kaip Ukrainos valstybę. Smerkė Ukrainos (Kairiakrantės) prijungimą prie Rusijos (1654), hetmano (kazokų kariuomenės vado) B. Chmelnyckio prorusišką veiklą, teigiamai vertino hetmanų I. Mazepos ir I. Vyhovskio kovą dėl Ukrainos nepriklausomybės. Pirmasis argumentuotai kritikavo lenkų istoriografijoje įsigalinčią nuomonę, kad po Krėvos sutarties (1385) Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvusi inkorporuota į Lenkijos karalystę. Teigė, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – tokia pat Kijevo Rusios įpėdinė kaip ir Maskvos didžioji kunigaikštystė.
Greta kitų veikalų, parašė Ukrainiečių tautos iliustruotąją istoriją (Illjustrirovannaja istorija ukrainskogo naroda 1913, ukrainiečių kalba 1990), Ukrainiečių literatūros istoriją (Istorija ukrajin′skoji literatury, 5 tomai, 1923–27, 6 tomas 21993–95).
-Mychailo Hruševskyj; -Mychaila Hruševskis; -Michail Gruševskij; -Michailas Gruševskis