Mykolas Sleževičius

Sležẽvičius Mykolas 1882 02 21Drembliai (Viduklės vlsč.) 1939 11 11Kaunas, Lietuvos valstybės, politikos ir visuomenės veikėjas. Teisininkas. Už dalyvavimą 1896 Mintaujos gimnazijos katalikų mokinių, atsisakiusių melstis rusų kalba, streike pašalintas iš gimnazijos (vėliau grąžintas). 1902–07 studijuodamas Odesoje įsitraukė į lietuvišką veiklą, dalyvavo Rusijos 1905–07 revoliucijos įvykiuose, 1905 – Didžiajame Vilniaus seime. Nuo 1907 baigęs Odesos universitetą gyveno Vilniuje, dirbo teisme, vėliau advokatų padėjėju, nuo 1913 advokatu. 1907–08 redagavo laikraščius Lietuvos ūkininkas, 1910–13 – Lietuvos žinios, 1911–13 – žurnalą Bendrija. 1909 Vilniuje įkūrė kultūros draugiją Rūta. Lietuvos demokratų partijos veikėjas, nuo 1912 centro komiteto pirmininkas, dalyvavo anticarinėje ir kultūrinėje veikloje.

Mykolas Sleževičius

Per I pasaulinį karą gyveno Rusijoje, buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti, Lietuvos socialistų liaudininkų partijos veikėjas. 1917 11 vienas Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos kūrėjų, 1917–22 jos pirmininkas. 1917 pabaigoje–1918 pradžioje Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje pirmininko pavaduotojas, pirmininkas. 1918 02 bolševikų valdžios suimtas, kalintas Voroneže. 1918 12 grįžo į Lietuvą.

M. Sleževičius (sėdi ketvirtas iš dešinės) ir kiti socialistai liaudininkai demokratai Steigiamojo Seimo nariai (1920–21, Kaunas; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

1918 12 25–1919 03 11 ir 1919 04 12–10 06 Lietuvos ministras pirmininkas; organizavo šalies gynimą nuo Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenės intervencijos, prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo. 1920–22 Steigiamojo Seimo, 1922–1923 – I, 1923–26 – II, 1926–27 – III Seimo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos atstovas. Derybų su Sovietų Rusija delegacijos narys, su kitais 1920 07 12 pasirašė Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartį. 1920–24 politikų įsteigto visuomeninio Vyriausiojo Lietuvos gynimo komiteto, kuris savanoriškais pagrindais organizavo šalies gynimą, pirmininkas. 1920–21 Mažojo Seimo narys, prisidėjo prie švietimo sistemos kūrimo. 1926 06 14–12 17 ministras pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras. Jo vadovaujama vyriausybė parengė ir 1926 09 28 pasirašė Lietuvos–SSRS nepuolimo ir neutraliteto sutartį.

Per Gruodžio septynioliktosios perversmą (1926) M. Sleževičiaus vyriausybė, kuri nesiėmė kontrpriemonių prieš perversmininkus, buvo nuversta. Nuo 1927 Kaune dirbo advokatu (gynė 1935 Suvalkijos valstiečių streiko dalyvius), nuo 1935 Lietuvos advokatų tarybos narys, 1938 – pirmininkas. Tarptautinio banko, Kredito banko ir kitų bankų juriskonsultas, globojo Lietuvos jaunimo sąjungą. 1922–36 (su pertrauka 1926 06–12) Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos centro komiteto pirmininkas. Formavo kairiojo liberalizmo srovę, buvo jos ideologas, propagavo demokratinį valstybės raidos kelią, priešinosi tautininkų autoritariniam režimui, siūlė prezidentui A. Smetonai sudaryti koalicinę vyriausybę.

ministras pirmininkas M. Sleževičius (sėdi pirmoje eilėje pirmas iš kairės) Lietuvos aviacijos šventėje Kaune 1926 (centre – prezidentas K. Grinius, pirmas iš dešinės – Seimo pirmininkas Jonas Staugaitis; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

J. Būtėnas, M. Mackevičius Mykolas Sleževičius: advokatas ir politikas Vilnius 1995; R. Čepas Ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius / Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai Vilnius 1997; M. Tamošaitis Atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi. Politikas Mykolas Sleževičius Vilnius 2020.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką