Mýkolo Sležẽvičiaus vadováujama Vyriausýbė 1918–1919, 1918 12 26–1919 03 05 dirbusi Lietuvos Vyriausybė, vadovaujama Mykolo Sleževičiaus.
1918 12 pabaigoje Lietuvos teritorijos dalį užėmus bolševikams ir šalyje nesant aukščiausiųjų pareigūnų – Vyriausybės vadovo A. Voldemaro ir Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumo pirmininko A. Smetonos (Berlyne, vėliau Paryžiaus taikos konferencijoje jie bandė užsitikrinti paramą Lietuvos kovai prieš lenkus ir bloševikus), Lietuvos Valstybės Taryba pasiūlė naują Vyriausybę sudaryti kairiesiems.
Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos posėdyje ministru pirmininku pasirinktas M. Sleževičius, 1918 12 27 Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumas patvirtino jo pateiktą pirmosios Lietuvos koalicinės Vyriausybės sudėtį (lentelė). Vyriausybėje dirbo kairieji – trys Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai (M. Biržiška, A. Janulaitis, J. Paknys), du socialistai liaudininkai demokratai (M. Sleževičius, J. Vileišis) ir gudų socialistas (J. Varonka), dešinieji – du Lietuvių krikščionių demokratų partijos (V. V. Čarneckis, A. Stulginskis), po vieną Santaros (P. Leonas), Tautos pažangos partijos (J. Tūbelis) atstovą, trys nepartiniai (J. Šimkus, J. Šimoliūnas, M. Velykis). Be to, Vyriausybei priklausė viceministrai ir ministrai, deleguoti į užsienį – krikščionis demokratas Z. P. Starkus, du Tautos pažangos partijos atstovai (M. Yčas, A. Voldemaras) ir du tautinių mažumų atstovai (S. Rozenbaumas, J. Vygodskis).
M. Sleževičius ir jo vadovaujamos Vyriausybės nariai (iš kairės: J. Šimoliūnas, J. Vileišis, J. Yčas, M. Velykis, J. Šimkus, M. Sleževičius, J. Tūbelis, P. Leonas, valstybės kontrolierius Kostas Daugirdas; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1
*ministras nebuvo paskirtas
M. Sleževičiaus Vyriausybė pasižymėjo socialiai orientuota politika – siekdama mažinti bolševizmo idėjų populiarumą tarp skurdžiausiai gyvenančių žmonių, pradėjo ruoštis įgyvendinti žemės reformą, reguliuoti darbo santykius, darbo apsaugą, rūpintis darbininkų padėtimi, įvesti 8 val. darbo dieną.
Svarbiausias naujosios Vyriausybės politinis uždavinys turėjo būti rinkimų į Steigiamąjį Seimą ir antros valstybės konferencijos (Lietuvių konferencija) organizavimas. 1918 12 29 Vyriausybė paskelbė pirmąjį atsišaukimą, raginantį stoti į savanorių būrius, kuris paskatino daug Lietuvos vyrų eiti ginti pavojuje atsidūrusią tėvynę (Nepriklausomybės karas).
Vis dėlto 1919 01 02 M. Sleževičiaus sprendimas palikti Vilnių dėl lenkų ir bolševikų spaudimo pakirto visuomenės pasitikėjimą. Nuo Vyriausybės veiklos pradžios buvusi akivaizdi trintis dėl neatskirtų Vyriausybės ir Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumo kompetencijų paaštrėjo, labiausiai nesutarta dėl įtakos kariuomenei ir komendantūroms. Labiau dešinioji Lietuvos Valstybės Taryba norėjo tęsti šalyje karo padėtį ir palaikė komendantus, kurie dažnai savo nuožiūra susidorodavo su bolševikų palaikymu įtariamais kairiaisiais. Labiau kairioji Vyriausybė nenorėjo plėsti karo komendantų įgaliojimų. 1919 03 10 M. Sleževičiaus vadovaujama Vyriausybė atsistatydino.
-Antroji Vyriausybė; -Sleževičiaus Vyriausybė; -antrasis Ministrų Kabinetas; -Sleževičiaus Ministrų Kabinetas; -M. Sleževičiaus Vyriausybė; -M. Sleževičiaus Ministrų Kabinetas
884
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Augustino Voldemaro vadovaujama Vyriausybė 1918
Prano Dovydaičio vadovaujama Vyriausybė 1919
Mykolo Sleževičiaus vadovaujama Vyriausybė 1919
Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1919–1920
Kazio Griniaus vadovaujama Vyriausybė 1920–1922
Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1922–1923
Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1923
Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1923–1924
Antano Tumėno vadovaujama Vyriausybė 1924–1925
Vytauto Petrulio vadovaujama Vyriausybė 1925
Leono Bistro vadovaujama Vyriausybė 1925–1926
Mykolo Sleževičiaus vadovaujama Vyriausybė 1926
Augustino Voldemaro vadovaujama Vyriausybė 1926–1929
Juozo Tūbelio vadovaujama Vyriausybė 1929–1934
Juozo Tūbelio vadovaujama Vyriausybė 1934–1935
Juozo Tūbelio vadovaujama Vyriausybė 1935–1938
Vlado Mirono vadovaujama Vyriausybė 1938
Vlado Mirono vadovaujama Vyriausybė 1938–1939
Jono Černiaus vadovaujama Vyriausybė 1939
Antano Merkio vadovaujama Vyriausybė 1939–1940
Lietuvos Respublikos ministerijos ir ministrai 1918–1940
Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai 1918–1940
Kazimiros Danutės Prunskienės vadovaujama Vyriausybė 1990–1991
Alberto Šimėno vadovaujama Vyriausybė 1991
Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė 1991–1992
Aleksandro Algirdo Abišalos vadovaujama Vyriausybė 1992
Bronislovo Lubio vadovaujama Vyriausybė 1992–1993
Adolfo Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybė 1993–1996
Lauryno Mindaugo Stankevičiaus vadovaujama Vyriausybė 1996
Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė 1996–1999
Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė 1999
Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė 1999–2000
Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė 2000–2001
Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujama Vyriausybė 2001–2004
Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujama Vyriausybė 2004–2006
Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė 2006–2008
Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė 2008–2012
Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė 2012–2016