1928 Lietuvõs Valstýbės Konstitùcija
Vykdomosios valdžios galių išplėtimas
1928 Lietuvos Valstybės Konstitucija, atspausdinta bendrovės Dirva leidinyje (1928; Raseinių krašto istorijos muziejus)
1928 05 25 buvo paskelbta Vyriausybės žiniose ir įsigaliojo Prezidento pasirašyta antroji (oktrojuotoji) nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija (sudarė 15 skyrių ir 107 straipsniai), kurioje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 m. Konstitucija turės būti tikrinama referendumu. Iš esmės atkartojo 1922 Lietuvos Valstybės Konstitucijos nuostatas, vienu iš skiriamųjų bruožų galima laikyti vykdomosios valdžios (ypač Prezidento) galių plėtimą. Konstitucijoje įtvirtinti autoritarinio valstybės valdymo pagrindai, valdžios sutelkimas Prezidento, kurį 7 m. renka specialių rinkikų kolegija – ypatingieji Tautos atstovai (apskrityse išrinkti savivaldybių tarybų narių), – rankose. Prezidentui (nesant Seimo ar tarp Seimo sesijų) suteikti įgaliojimai vykdyti Seimo funkcijas: leisti įstatymus, tvirtinti biudžetą, ratifikuoti tarptautines sutartis, kelti ministrams baudžiamąsias bylas.
Seimas ir Valstybės Taryba
Seimas tapo ne nuolat veikiančia institucija, padidinti amžiaus cenzai – rinkėjais galėjo būti asmenys nuo 24 m. (iki tol nuo 21 m.), kandidatais galėjo tapti asmenys nuo 30 m. (iki tol 24 metų). Numatyta, kad Seimas pagal proporcinę sistemą bus renkamas 5 m. kadencijai, bet nenustatytas pirmųjų rinkimų terminas. Seimui suteikta teisė nepasitikėjimą Ministrų Kabinetu pareikšti tik 3/5 atstovų balsų, o Prezidento aktui, kuriuo atleidžiamas Kabinetas, nebereikėjo Kabineto atstovo kontrasignacijos. Konstitucijoje tam tikra įstatymų leidybos funkcija pavesta naujai institucijai – Valstybės Tarybai, kurios viena pagrindinių funkcijų buvo rengti įstatymų projektus ir kodifikuoti esamus; jos narius skyrė ir atleido Prezidentas. Valstybės valdymas buvo grindžiamas Tautos solidarumo, ypatingo valstybės vaidmens, visuomenės ir jos vado vienybės principais. Prezidento priimti įstatymai negalėjo būti kvestionuojami, o Seimo priimtieji galėjo būti teikiami referendumui.
1928 Lietuvos Valstybės Konstituciją pasirašę prezidentas Antanas Smetona ir ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Šančiuose (1928; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Rengimas
1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo rezultatai formaliai buvo įteisinti, tačiau konstitucingumas buvo pažeistas paleidus Seimą ir nepaskelbus naujų rinkimų. Gilėjant konstitucinei krizei prezidentas A. Smetona ir ministras pirmininkas A. Voldemaras ieškojo būdo, kaip pakeisti 1922 Lietuvos Valstybės Konstituciją, kurioje buvo nustatyta sudėtinga keitimo Seime (kuris buvo paleistas) tvarka.
1927 01 19 Ministrų Kabinetas pavedė Komisijai, susidedančiai iš ministro pirmininko A. Voldemaro, teisingumo ministro S. Šilingo, švietimo ministro L. Bistro ir žemės ūkio ministro J. P. Aleksos, parengti Valstybės Konstitucijos pakeitimo projektą. Parengti patį projekto sumanymą, kuris Komisijai būtų pradžios pozicija, įpareigoti A. Voldemaras ir S. Šilingas (svarbiausias naujos Konstitucijos rengėjas).
Kurį laiką intensyviai svarstyta referendumo Konstitucijai keisti idėja, tačiau 1928 pavasarį kalbos apie referendumą ir rengimasis jam nutrūko. Buvo pasirinktas patogesnis ir valdantiesiems patikimesnis Konstitucijos reformos būdas – jos dekretavimas (oktrojavimas), t. y. visiškai ir atvirai ignoruojant Steigiamojo Seimo nustatytą Konstitucijos keitimo tvarką.
1928 05 15 A. Smetona su Ministrų Kabineto pritarimu pasirašė ir paskelbė naują Konstituciją.
2
Lietuvos konstitucijos; Lietuvos konstitucija; -Lietuvos Valstybės Konstitucija
3254