Nabatjos karalỹstė, Nabatja, senovės valstybė Vakarų Azijoje, dabartinės Jordanijos teritorijoje. Daugumą gyventojų sudarė nabatėjai (arabų genčių grupė); iš čia Nabatėjos pavadinimas.
Susikūrė 3 a. pr. Kr. pabaigoje. Sostinė Petra. Iki 2 a. pr. Kr. pradžios priklausė Ptolemajų Egipto įtakos zonai. Pirmasis žinomas karalius – Aretas I (valdė nuo 169 pr. Kr.). Aretas III (valdė 87–62 pr. Kr.) užėmė dalį Sirijos (ir Damaską).
Nuo 1 a. pr. Kr. 7 dešimtmečio Nabatėjos karalystė buvo Romos vasalas. Dalyvavo daugelyje Romos karų Artimuosiuose Rytuose (su Ptolemajų Egiptu, Partų karalyste, 70 po Kr. – Jeruzalės apgultyje). Areto IV laikais (9–40 po Kr.) pasiekė galybės viršūnę. 106 po Kr. Nabatėjos karalystę užkariavo Romos imperatorius Trajanas ir pavertė Romos Arabijos provincijos dalimi.