Nachičevãnė (Naxçivan), Nachičevanės autonominės respublikos sostinė. 76 000 gyventojų (2009). Nachičevanė įsikūrusi Nachičevanės autonominės respublikos vakaruose, Nachičevanės upės (Arakso intakas) dešiniajame krante, netoli Irano sienos. Per miestą eina Giumri (Armėnija)–Tebrizo (Iranas) geležinkelis. Oro uostas (į pietryčius nuo Nachičevanės). Spalvotoji metalurgija, statybinių medžiagų (gelžbetonio gaminių, plytų), baldų, elektrotechnikos, tekstilės ir siuvimo, odos, stiklo, maisto (aliejaus, vyno, tabako) pramonė. Universitetas. Istorijos, literatūros muziejai. Muzikos ir dramos, lėlių teatrai. Filharmonija.
Architektūra
Nojaus mauzoliejus Nachičevanėje (8 a., restauruotas 2006)
Išliko vidurinių amžių Nachičevanės architektūros mokyklos monumentalūs, racionalios konstrukcijos statiniai: plytiniai Jusifo (Jusufo ibn Kuseiro, 1162, sunykęs) ir Momin‑xatin (Momine‑chatun, 1186, rekonstruota 2003) bokštiniai mauzoliejai, Jumos mečetė (12 a. rekonstruota 19 a.; visų architektas Anžemi ibn Abu Bakras). Kiti architektūros paminklai: tvirtovė – 10–14 a. mečečių ir mauzoliejų kompleksas, 18–19 a. gyvenamieji namai, Husseino Javido balto marmuro mauzoliejus (1993).
Istorija
Įkurta 6 a. pr. Kristų (pasak legendų, Nachičevanės įkūrėjas yra biblinis Nojus). 6–4 a. pr. Kr. priklausė Achaimenidams (Armėnijos satrapijai), 2 a. pr. Kr.–5 a. po Kr. – Armėnijos karalystei. 7–8 a. valdyta arabų. 8–10 a. garsėjo amatais ir prekyba. 11 a. buvo seldžiukų sultono rezidencija, 12 a. – Idelgizidų valstybės sostinė. 13 a. miestą puldinėjo mongolai, 14 a. – Timūro kariuomenė. 17 a. pradžioje užėmė Persija. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje Nachičevanės chanato sostinė. Pagal 1828 Turkmančajaus taiką atiteko Rusijai. 19 a. svarbus Persijos ir Rusijos prekybos centras. 1918 06 miestą užėmė Turkijos, 1918 11 – Didžiosios Britanijos, 1920 – Sovietų Rusijos kariuomenė. 1924 Nachičevanė tapo Nachičevanės Autonominės Sovietų Socialistinės Respublikos sostine.
2271