Nacionalinė dailės galerija

Nacionalinė dailės galerija Vilniuje (buvęs Revoliucijos muziejus, 1980, architektai G. Baravykas, V. Vielius, rekonstruota 2009, architektai A. Bučas, D. Čaplinskas, G. Kuginys)

Nacionãlinė dails galèrija yra Lietuvos dailės muziejaus padalinys Vilniuje; daugiafunkcis meno ir kultūros centras.

Fondai, veikla

Galerijos fondus sudaro 20 a. pradžios–21 a. pradžios moderniosios ir šiuolaikinės Lietuvos ir išeivijos tapybos, skulptūros, grafikos, fotografijos, objektų, instaliacijų, videomeno kūrinių kolekcijos. Rinkinyje yra daugiau kaip 46000 eksponatų (2020). Galerija renka, saugo, tiria dailės kūrinius, rengia parodas, organizuoja 20–21 a. užsienio šalių dailės pristatymus, konferencijas, leidžia katalogus, vykdo edukacinę veiklą. Veikia didžiausias Lietuvoje informacijos apie 20–21 a. Lietuvos dailininkus archyvas bei biblioteka‑skaitykla. Siekiama ryškinti Lietuvos dailės ryšius su kitų šalių daile, skatinti naujas Lietuvos dailės interpretacijas, ugdyti vizualiojo meno suvokimo kultūrą.

Istorija

Galerijos pagrindinis pastatas pastatytas 1980 (architektai G. Baravykas ir V. Vielius), jame veikė LSSR revoliucijos muziejus. 1991 pastatas su jam priklausančia teritorija perduotas Lietuvos dailės muziejui. 1993 šiame pastate atidaryta Nacionalinė dailės galerija. Joje veikė lietuvių tautodailės ir skulptoriaus V. Kašubos dovanotų kūrinių nuolatinės ekspozicijos, buvo rengiamos parodos. 1999 dėl blogos techninės būklės pastatas uždarytas, 2004–09 rekonstruotas ir išplėstas pagal architektų A. Bučo, D. Čaplinsko ir G. Kuginio projektą. Nacionalinės dailės galerijos vadovė L. Jablonskienė (nuo 2002).

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką