Nacionalinis centro komitetas

Nacionãlinis ceñtro komitètas (Centralny Komitet Narodowy), 1863–64 sukilimo išvakarėse – slapta vadovaujanti raudonųjų organizacija, vėliau – vadovavimo sukilimui organas. Sudarytas 1862 06 pertvarkius Miesto komitetą (įkurtas 1861 10 17) siekiant vadovauti sukilimo rengimui. Nacionalinį centro komitetą formaliai sudarė 7 žmonės (iš tikrųjų – 5), jo sudėtis dažnai keitėsi (O. Awejde, S. Bobrowskis, J. Dąbrowskis, A. Gilleris, Z. Padlewskis, Z. Sierakauskas, B. Szwarce ir kiti). Nacionalinis centro komitetas leido A. Gillerio redaguojamą laikraštį Ruch. 1862 08 12 išleido kreipimąsi į valstiečius, kuriame pažadėjo panaikinti baudžiavą (už išpirką). Tuo pat metu paskelbtas kreipimasis į žydus – jie turėjo tapti visaverčiais laisvos visuomenės nariais. 1862 09 01 atsišaukimu Nacionalinis centro komitetas pasiskelbė faktine tautos vyriausybe, 1863 01 22 – Laikinąja tautine vyriausybe ir paragino gyventojus sukilti. Manifestu (jis reikalavo atkurti Abiejų Tautų Respubliką 1772 sienomis ir buvo išplatintas ir Lietuvoje) pažadėta valstiečiams atiduoti žemę, kurią jie dirbo per baudžiavą, bežemiams sukilėliams – duoti žemės. 1863 04 komitete įsigalėjo konservatyvūs baltieji ir su jais bendradarbiaujantis raudonųjų dešinysis sparnas. 1863 05 10 Nacionalinis centro komitetas pasivadino Nacionaline vyriausybe.