nãgai, Azijos tautų ir genčių (ao, angamiai, empėjai, kabujai, konjakai, kuoirengai, lotai, maramai, rengmai, semai ir kiti) grupė. Gyvena Šiaurės rytų Indijoje, Mianmare. 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo apie 1 milijoną nagų. Kaba naga kalba (kinų ir tibetiečių kalbos). Dauguma tikinčiųjų – krikščionys baptistai, dalis išsaugojo tradicinius tikėjimus (žemės ir akmenų kultai). Svarbiausi verslai – lydiminė ir terasinė laistomoji žemdirbystė (ryžiai, kukurūzai, soros, pupiniai, daržovės), gyvulininkystė (buivolai, kiaulės, naminiai paukščiai), medžioklė, žvejyba, miško ruoša, amatai (audimas, medžio apdirbimas). Nagai gyvena ant kalvų įsikūrusiuose kvartalais suskirstytuose kaimuose; bendruomenės centras – gyvenvietė. Tradicinis būstas – vieno kambario karkasinis antžeminis, taip pat – ant aukštų mūrinių pamatų arba polių statomas namas.

Moterų tradiciniai drabužiai – skara, nesusiūtas sijonas, vyrų – strėnjuostė. Tradicinis maistas – ryžiai, mėsa, ryžių alus. Gausus folkloras (ypač paplitę karių šokiai). Nagų bendruomenę sudaro susigiminiavusios patrilinijinės grupės, išlikusi gimininė struktūra. Giminystė – patrilinijinė. Poliginija – reta.

Į dabartinę gyvenamąją teritoriją Indijoje nagų protėviai atsikėlė 1 tūkstantmečio prieš Kristų viduryje. 1963 Indijoje įkūrus Nagalando valstiją, sustiprėjo Indijoje gyvenančių nagų tautinis vienijimasis, susidarė inteligentija.

2840

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką